Характарыстыка крыніц па вывучэнні Глускага замка

LTStraipsnyje, aptarus baltarusių istorikų veikalus, kuriuose nagrinėta Glusko pilies istorija, išvardijami ir glaustai apibūdinami šaltiniai apie šią pilį. Rašytinių šaltinių yra nemažai, šiai dienai priskaičiuojami 55 archyviniai šaltiniai. Kai kurie jau naudoti ankstesnių tyrinėtojų, dalis yra skelbta. Ypatingos svarbos yra Žygimanto I Senojo raštas kunigaikščiui Jurijui Dubrovickiui, datuotas 1522 m. gruodžio 20 d. Jis leidžia suprasti kada gi iš tikrųjų atsirado Glusko-Dubrovickio miestelis ir pilis. Svarbūs šaltiniai yra ir archeologiniai. Jie parodė, kad kai kuriose publikacijose keltos versijos apie Glusko pilies pradžią XII–XIII a. neturi pagrindo. Archeologinių kasinėjimų medžiaga leido nustatyti ir patikslinti pilies statybos, rekonstrukcijos ir remontų datavimą, charakterizuoti statybinę techniką ir naudotas medžiagas, rekonstruoti buvusį paminklo ir jo aplinkos XVI–XVIII a. vaizdą, spręsti apie buvusius savininkus pagal rastus koklius su giminės herbais. Išaiškėjo pilies vidinis planavimas, funkcijos ir statusas, detalizuota pilies gyventojų buitis, geriau suprasta pilies fortifikacija. Rastos masinės kapavietės, numizmatinė medžiaga, gaisrų pėdsakai leidžia susieti šiuos pėdsakus su istoriniuose šaltiniuose žinomais istoriniais įvykiais. Be šių šaltinių vertinga yra ir senoji kartografija, o taip pat topografiniai planai. Svarbūs ir ikonografiniai šaltiniai, net jei jie yra iš XIX a. ar net XX a. Nereikėtų ignoruoti ir vietinių žmonių atsiminimų, kraštotyrininkų surinktos ir užrašytos pasakojamosios medžiagos. Būtinas kompleksinis šaltinių naudojimas.