[Sovietinis "generalgubernatorius": komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikose]

LTRecenzijoje apžvelgiama Sauliaus Grybkausko monografija „Sovietinis „generalgubernatorius“: Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikose“, išleista 2016 m. Lietuvos istorijos instituto leidykloje. Tai –sistemingas istorinis antrojo sekretoriaus institucijos Sovietų Sąjungoje tyrimas. Knyga atskleidžia jos ištakas, genealogiją ir funkcionavimą. Tyrimas pagrįstas Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Kazachstano ir Huverio instituto (JAV) archyvais. Autorius apžvelgė buvusios Komunistų partijos vadovybės atsiminimus, kalbino buvusius antruosius sekretorius bei aukščiausius nomenklatūros atstovus. Knygoje atskleidžiama, kad antrojo sekretoriaus institucija Sovietų Sąjungos buvo glaudžiai susijusi su periferijos valdymu ir kontrole. Ji buvo įsteigta Baltijos šalyse 1944 m. Antrasis sekretorius buvo svarbiausias Kremliaus politinis agentas, kurį vietiniai vadovai vadino generalgubernatoriumi. Jis buvo atsakingas už politinę, socialinę ir ekonominę situaciją respublikoje. Knygoje atskleidžiamos įtampos tarp centro ir periferijos, antrojo ir pirmojo sekretorių, antrojo sekretoriaus ir vietinės nomenklatūros. Parodoma, kad antrojo sekretoriaus institucija buvo SSRS imperinės politikos platforma. Vietinis elitas buvo imperinės politikos perėmėjas. Taip nacionaliniai komunistai prisidėjo kuriant imperiją. Knyga yra svarbus indėlis į aukščiausios sovietų valdžios tyrimus, taip pat SSRS centro ir periferijos santykius. Joje per vienos institucijos prizmę atskleidžiama sovietinio valdymo raida sovietinėse respublikose, pirmiausia Baltijos šalyse.