Die Rezeption der Wiener Schule in Litauen

LTDarbe nagrinėjama Vieno mokyklos recepcija Lietuvoje. Tyrimo atskaitos tašku laikomos A. Schönbergo technologinės naujovės muzikoje, atskleidžiant, kaip lietuvių muzika įsiterpė į Europos modernizmo procesus. Autorės nuomone, M.K. Čiurlionio ir O. Balakausko kūryba leidžia kalbėti apie du modernistinių idėjų rezonansų laikotarpius – prieš ir po A. . Schönbergo mokyklos. Autorė mėgina įrodyti, kad lietuvių kompozitoriai nebuvo tik pasyvūs struktūrinių bei technologinių naujovių vartotojai, bet siūlė savitą jų traktuotę. Konstatuojama, kad M. K. Čiurlionio konstruktyvūs atradimai gerai komponavosi į XX a. modernizmo procesus, o ypač artėjant prie daugiau ar mažiau sistemiško dvylikatoniškumo, individualių dvylikatonių technikų ir prie serijinės technikos susiformavimo. Atskleidžiama, kad dodekafonijos implikacijos ir institucionalizavimas Lietuvoje turėjo sudėtingą ideologinį bei psichologinį foną. Nagrinėjant O. Balakausko kūrybą, atskleidžiama, kad revizionistiškiausias O. Balakausko santykis su dodekafonija pasireiškė ne tik grynų dodekafoninių opusų nebuvimu: Autorės manymu, originaliausias O. Balakausko serijinio principo išplėtojimu laikytina savita serializuojamo elemento samprata ir transpoliacijų principo taikymas. Teigiama, kad eilės elementu O. Balakausko kūryboje tampa vienas tonas, trijų tonų struktūra, sąskambių kompleksas, muzikos fragmentas, inteksto melodinis fragmentas. Reziumuojama, kad O. Balakausko kūrybinės tendencijos nutolsta nuo tiesioginių sąsajų su A. Schönbergo mokyklos idėjomis.