Lietuvos politinė dešinė: posovietinio reiškinio bruožai

LTŠioje knygoje aptariama dabartinė Lietuvos dešiniųjų politinių partijų būklė, tikėtinos tolesnės jų raidos tendencijos ir perspektyvos. Priežastys, paakinusios autorius gvildenti šią įdomią, bet kartu keblią temą, dvejopos - praktinės ir intelektinės. Nepastebimai praslinkęs Lietuvos partijų kūrimosi ir plėtros dešimtmetis kelia prieštaringų minčių ir jausmų. Galima pasidžiaugti, kad šalyje įsitvirtino demokratija ir daugiapartinė politinė sistema, tačiau esama ir nemenko kartėlio priemaišų. Stebint gausias šalies partijų nebrandumo apraiškas, gana ilgai buvo galima raminti save mintimi, kad tai tik natūralūs ir neišvengiami jų raidos sunkumai. Viltis, kad partinis gyvenimas pagaliau stos į normalias vėžes, dar rusena, tačiau ji jau nebegali būti tokia tvirta kaip anksčiau. Ypač tai pasakytina apie dešiniąsias politines partijas. Šių partijų nesėkmės per rinkimus, tebevykstantis jų skaidymasis, nesugebėjimas ar nenoras sutelktai veikti šalies politinėje scenoje norom nenorom verčia abejoti, kad jų reikalai „susitvarkys savaime". Tenka kelti klausimą, ar tai nėra gilios ir ilgalaikės jų krizės požymiai, o jeigu taip - ieškoti jos priežasčių. [...] Skirtingus savo problematika ir turiniu straipsnius siejanti gija yra įvairiais aspektais nagrinėjamas Lietuvos dešiniųjų partijų tapatumo klausimas.[...]. [Iš Pratarmės]

• Dešiniosios politinės partijos Rytų ir Vidurio Europoje: ar Lietuva atitinka tradicinį politinį sektrą?. Politinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas globalizacijos sąlygomis: inovacijos, iššūkiai ir perspektyvos: studentų mokslinės konferencijos medžiaga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. P. 20-25.
• Krikščioniškoji demokratija pokomunistinėje Lietuvoje. Jaunųjų politologų almanachas. 2006, 2, p. 128-143.
• Pokomunistinė politinė "kairioji" ir jos struktūra. Tiltai. Priedas. 2003, Nr. 13, t. 1, p. 256-268.