Žemaičių kalbos tapatybės ženklai

LTStraipsnyje pirmiausia aptariamos sąvokos kalba ir tarmė, žemaičių kalbos ir žemaičių tarmės santykis. Primenama, kad iki lietuvių bendrinės kalbos susiformavimo žemaičių kalbos sąvoka buvo vartojama labai dažnai, nes didžiulis būrys iškilių žemaičių (J. A. Pabrėža, S. Daukantas, M. Valančius, S. Stanevičius ir kt.) savo darbus rašė žemaitiškai. Susiformavus lietuvių bendrinei kalbai, dauguma dialektologų (pavyzdžiui, A. Salys, Z. Zinkevičius) linkę žemaičių kalbinę sistemą laikyti lietuvių kalbos dialektu. Pirmasis tam rimčiau paprieštaravęs A. Girdenis įrodė, kad žemaičiai kalbos atžvilgiu turėjo pradėti skirtis ne vėliau kaip VII a. ir kalbėjo viena iš gentinių rytų baltų kalbų. Straipsnyje pateikiami svarbiausi žemaičių kalbos tapatybės dalykai, akcentuojama, kad žemaičių tarminė kalba labai skiriasi ir nuo lietuvių bendrinės kalbos, ir nuo kitų lietuvių kalbos tarmių. Išryškinama, kad žemaičių kalba turi visus svarbiausius kiekvienos kalbos lygmenis: fonetiką, morfologiją, sintaksę, leksiką. Pavyzdžiais pagrindžiama, kad visuose tuose lygmenyse yra išlaikyta nemažai unikalių, archajiškų ypatybių, ko šiandien nebėra lietuvių bendrinėje kalboje ar kitose tarmėse. Pabrėžiama, kad šiandien Žemaitijoje tapatinimasis, savęs identifikavimas per gimtąją žemaičių kalbą yra labai ryškus ir svarbus. Dauguma žemaičių tarmišką kalbėseną suvokia kaip tikrąją gimtąją kalbą. Žemaičių kalba daugumai žemaičių yra didžiulė vertybė. Žemaitiškai kalbantis asmuo dažniausiai yra vertinamas ir apibūdinamas teigiamai – kaip gerbiantis gimtąją kalbą ar patriotiškai nusiteikęs „grynakraujis“ žemaitis. Parodoma, kad stiprinti ir įtvirtinti žemaičių kalbą ypač padeda vis labiau atgimstantis ir plėtojamas žemaitiškas raštas.Šiandien pagal A. Girdenio ir J. Pabrėžos sunormintą žemaičių rašybą gausiai rašoma, leidžiamos gero lygio, solidžios prozos ir poezijos knygos žemaičių kalba. Apibendrinant daroma išvada, kad yra žemaičių kalba, turinti tris ryškias tarmes (šiaurės, pietų ir vakarų žemaičiai), šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių, pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmes bei daugybę smulkesnių šnektų ir šnektelių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių bendrinė kalba; Tarmės; Šnektos; Žemaičių tapatybė; Žemaičių kalba; Žemaičių rašyba; Standard Lithuanian; Dialects; Speeches; Samogitian identity; Samogitian language; Samogitian writing.

ENThe article first of all discusses the concepts of language and dialect and the relationship between the Samogitian language and Samogitian dialect. It is reminded that before the appearance of the standard Lithuanian, the concept of the Samogitian language was used very often, because a large number of famous Samogitians (J. A. Pabrėža, S. Daukantas, M. Valančius, S. Stanevičius and others) have been writing in Samogitian. After the formation of the standard Lithuanian, most dialectologists (e.g., A. Salys, Z. Zinkevičius) started viewing Samogitian linguistic system as a dialect of the Lithuanian language. The first to oppose this view was A. Girdenis, who proved that in terms of their language the Samogitians started diverging not later than in the 7th c. and were speaking one of the tribal languages of Eastern Balts. The article presents the main aspects of identity of the Samogitian language; it is emphasised that the dialectal Samogitian speech differs very much both from the standard Lithuanian and its other dialects. It is highlighted that the Samogitian language has all the main levels of every language: phonetics, morphology, syntax and vocabulary. Provided examples demonstrate that at all these levels quite a few unique archaic qualities are preserved, which today are absent in standard Lithuanian or other dialects. It is also emphasised that today in Samogitia identifying oneself by means of the native Samogitian language is very expressed and important. Most Samogitians understand dialectal Samogitian speech as their true native language. The Samogitian language has a great value for most Samogitians. A person speaking Samogitian is often described and viewed positively, as a person respecting one’s own mother tongue and patriotically minded full-blooded Samogitian.It is demonstrated that gradually reborn and developed Samogitian writing especially helps in strengthening and consolidating the Samogitian language. Today, based on the Samogitian writing standardised by A.Girdenis and J. Pabrėža, a lot of good level publications in prose and poetry are published in the Samogitian language. It is concluded that there is the Samogitian language with three distinct dialects (Northern, Southern and Western Samogitians), Northern Samogitians “telšiškiai” and “kretingiškiai”, Southern Samogitians “varniškiai” and “raseiniškiai” sub-dialects and numerous minor speeches and sub-speeches. [From the publication]