Vilne–Wilno–Vilnius : demografinės transformacijos XIX a. antroje pusėje – XX a.

LTStraipsnyje nagrinėjama Vilniaus miesto demografinė raida XIX a. antroje pusėje – XX a. ir ieškoma atsakymų į klausmus: 1) kaip atsitiko, kad žydiškasis Vilne (XIX a. antra pusė) tapo lenkišku Wilno (tarpukario metais) ir lietuvišku Vilniumi (1989 m.); 2) kokios priežastys daugiausia nulėmė demografinius pokyčius ir kokie buvo jų rezultatai. Vilnius per daugiau kaip 120 metų patyrė ryškias demografines transformacijas: iš žydų dominuojamo miesto XIX a. antroje pusėje tapo lenkų – XX a. pirmoje pusėje, rusų – pirmaisiais metais po Antrojo pasaulinio karo ir lietuvių – sovietmečio pabaigoje. Kiekviena tuomet buvusi valdžia pasinaudodama politinės galios mechanizmu siekė sau palankių etninių demografinių pokyčių Vilniuje. Todėl buvo pasitelkiamos įvairios priemonės: „kietosios“ – gyventojų judėjimo reguliavimas, draudimas apsigyventi mieste, trėmimai, gyventojų kilnojimai ir pan., ir „minkštosios“, kai per švietimą ar socialines akcijas buvo siekiama asimiliacinių tikslų. Tačiau greta skirtingų valdžių naudotų strategijų veikė objektyvūs veiksniai – miesto statusas ir jo pokyčiai, socialinė, ekonominė raida ir kt., labai prisidėję prie Vilniaus demografinių pokyčių. Vilniui iš periferinio centro tapus sostine, trauka į miestą labai sustiprėjo, o jo modernizacija ir plėtra ženkliai paveikė demografinę raidą. Nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios iki pabaigos Vilniaus gyventojų skaičius padidėjo 9 kartus. Minėtų ilgalaikių procesų rezultatus galima įvardyti taip: daugiatautis Vilnius per daugiau kaip 120 metų buvo perkurtas... į daugiatautį Vilnių. Jame XIX a. antroje pusėje – XX a. mieste kiekybiškai dominavo keturios etninės grupės (žydai, lenkai, rusai, lietuviai), kurios dėl politinių ir socialinių veiksnių įvairiais istoriniais periodais „pasikeisdavo“ vietomis.Tačiau sovietmečiu miestas tapo daugiatautiškesnis, nes jame įsikūrė iki tol negyvenusių etninių grupių, pavyzdžiui, uzbekų, tadžikų, kazachų ir kt., atstovai. Nors visos buvusios valdžios stiprino tam tikrų etninių grupių gyventojų padėtį mieste (carinės Rusijos valdymo etapu – rusų, Lenkijos Respublikos metais – lenkų, Lietuvos Respublikos – lietuvių, sovietmečiu – lietuvių ir rusų), tačiau jos neatmetė miesto daugiatautiškumo išlaikymo aspekto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilne–Wilno–Vilnius; Demografiniai pokyčiai; Gyventojai; Žydai; Lenkai; Lietuviai; Vilne/Wilno/Vilnius; Demographic changes; Inhabitants; Jews; Poles; Lithuanians.

ENThe article deals with the demographic development in the second half of the 19th – the 20th century and tries to give an answer to the following questions: 1) How did it happen that Jewish Vilne (the second half of the 19th century) became Polish Wilno (the interwar years) and Lithuanian Vilnius (in 1989)?; 2) What were the main causes that determined demographic changes and what were their results? In the course of more than 120 years Vilnius underwent radical demographic transformations: from the city dominated by Jews in the second half of the 19th century it became Polish in the first half of the 20th century, Russian – in the first years after the Second World War, and Lithuanian – at the end of the Soviet era. Making use of the mechanism of political power, each government that was in power then sought for ethnic demographic changes favourable to it in Vilnius. Therefore, different measures to do that were taken: the “hard” ones – regulation of movement of inhabitants, prohibition to settle in town, deportations, moving the inhabitants from one place to another, etc. and the “soft” ones when through education or social campaigns it was sought to achieve the aim of assimilation. However, alongside different strategies employed by the governments the objective factors operated too – the status of the town and its changes, the social economic development and others, which contributed greatly to the demographic changes in Vilnius. After Vilnius from a peripheral centre had become a capital city, its popularity increased, it started to attract more people and its modernisation and development had an impact on its demographic development. From the beginning to the end of the period under investigation the population of Vilnius increased as much as nine times.The results of the above-mentioned long-term processes can be defined as follows: in the course of more than 120 years more national Vilnius was recreated into multinational Vilnius. In the second half of the 19th – the 20th century four ethnic groups (Jews, Poles, Russians and Lithuanians) dominated quantitatively in the city, which due to political and social factors “exchanged” places during different historical periods. In the Soviet times Vilnius became a more national city because representatives of new ethnic groups (Uzbeks, Tajiks, Kazakhs, etc.) arrived and settled in the city. Though each former government strengthened the position of certain ethnic groups in the city (during the period of Tsarist Russia – the position of the Russians was strengthened, in the years of the Republic of Poland – that of the Poles, during the period of the Republic of Lithuania – the position of the Lithuanians, during the Soviet years – that of the Lithuanians and the Russians), this did not reject the aspect of preserving the multinational character of the city. [From the publication]