Vaikų nusikalstamumo fenomeno socialinis-edukacinis diskursas vaikų patirties kontekste

LTŠiuolaikinėje visuomenėje žmogaus socialinis tapsmas yra įmanomas tik per istorinio-kultūrino integravimosi procesus, nes visuomenės kultūra tampa vis labiau materiali, o ne dvasinė. Materialiąją kultūrą lemiantys veiksniai turi įtakos ir žmonių tarpusavio santykiams, individualizavimosi procesams. Tokioje kultūroje komplikuojasi vaikų socializacija, nes pasidaro neaiškūs universalūs žmonių gyvenimo, veiklos ir elgesio tipai. Vaikai, linkę į nusikaltimus, visuomenėje patiria ypač stiprų spaudimą, yra izoliuojami nuo suaugusiųjų pasaulio, o kartu ir visuomenės bendrosios kultūros apskritai, kuri jiems, kaip socialiai nebrandžiai grupei, yra ypač reikalinga. Šio reiškinio dažna pasekmė yra vaikų dezadaptyvus elgesys, kuris pasireiškia kaip vaikų siekis gyventi ne pagal suaugusiųjų pasaulio, o pagal savo taisykles. Vaikų nusikalstamumas edukologijoje dažnai aiškinimas psichogeneti- niais ir vulgaraus sociologizmo pagrindais, o tai neleidžia suvokti jo kaip socialinio, edukacinio reiškinio esmės ir atsakyti į klausimą: kas jis yra suaugusiųjų ir vaikų sampratose ir kaip jis yra grindžiamas naujos humanistinės sąveikos „suaugusieji-vaikai“ pagrindais? Kaip jį galima būtų paaiškinti remiantis šiuolaikinės fenomenologijos pagrindu? Kaip fenomenologijos metodais išskirti vaikų nusikalstamumo raiškos socialines-edukacines prasmes, kurios taptų rekonstrukciniu pagrindu pedagogų ir nepilnamečių reikalų specialistų mąstymui ir veiklai? Siekiant visa tai paaiškinti būtina fenomenologinė metodologija, leidžianti pagrįsti vaikų nusikalstamumo reiškinio esmę atliekant subjektyvaus patyriminio suvokimo analizę, kuri yra kaip „sveiko“, receptyvaus samprotavimo raiška.

ENThe article throws a light on the psycho-pedagogical context of the social situation of choldren inclined to crime. The context is the whole complex of viewpoins, reflecting the estimations of two social groups (children and adults) in the problems of crime phenomenon. Social situation of children is discussed as being “here and now”, implicating the specific facts and events, the identification of which is based on the social or surrounding groups, and relations with the problem of children delinquency.