Sodalicja Mariańska kolegium jezuickiego w Grodnie w l. 1630-1773

LTSu jėzuitų mokyklomis XVI–XVIII a. buvo glaudžiai susijęs mokinių teatras ir besimokančiųjų kongregacijos. Jei jėzuitų mokyklų teatrą yra tyrinėję kultūros istorikai, tai besimokančiųjų (studentų) kongregacijos yra per mažai pastebėtos ugdymo istorikų. Straipsnyje nagrinėjama viena iš tokių kongregacijų, – Gardine, jėzuitų kolegijoje 1630–1773 m. veikusi Marijos sodalicija. Kaip ir kitos panašios sodalicijos tai buvo bendrija Švenčiausios Mergelės Marijos garbei. Jėzuitai, siekdami didinti mokymosi motyvaciją, praktikavo bendradarbiavimą tarp mokinių grupių. Bendras pagrindas bendradarbiavimui buvo pamaldus gyvenimo būdas, kuris visaip skatintas tarp pasauliečių. Nuo kitų religinių brolijų sodalicijos skyrėsi tuo, kad jas inicijuodavo patys jėzuitai, ką nesunku paaiškinti studentų natūralia rotacija kolegijose. Mat jėzuitų vadovavimas užtikrino stabilumą per ilgesnį laiką keičiantis studentams. Marijos sodalicijose telkėsi studentų elitas, ypatingas dėmesys jose buvo skiriamas ugdomajai veiklai. Marijos sodalicijos veiklos istorija Gardine išskiriama į keletą etapų pagal metus: 1630–1664, 1664–1683, 1684–1750, 1750–1773. Kiekvienas jų trumpai apibūdinamas. Daug dėmesio straipsnyje skiriama edukacinių ir religinių praktikų integracijai jėzuitų kolegijoje, aptariami su tuo susiję ritualai, nemažai cituojant istorijos šaltinių. Edukacijos ir religinės praktikos sujungimas Marijos sodalicijoje yra įdomus laukas tolesniems ugdymo istorijos tyrimams. Straipsnyje yra kelios iliustracijos, tarp jų – Kongregacinės Dievo Motinos paveikslas, esantis Gardino katedros bazilikoje.