LTMeno ir kultūros srityje kontaktai tarp Lenkijos ir vokiečių kraštų ypatingai suintensyvėjo valdant abiems karaliams iš Vetinų saksoniškos dinastijos – Augustui II ir Augustui III. Jų pasija sodams paveikė Lenkijos politinį elitą, kurio atstovai ėmė kviestis sodininkus iš užsienio. Dauguma Lenkijoje tuo laikotarpiu veikusių sodų architektų ir planuotojų buvo kilę iš vokiškų kraštų. Tarp jų ypatingo dėmesio nusipelno viena giminė, pavarde Knackfuss. Mažiausiai 7 šios giminės atstovai XVIII ir XIX a. dirbo lenkiškoje erdvėje ir pasiekė aukštą profesinį bei visuomeninį pripažinimą. Pirmasis sodininkas, atvykęs tarnauti Mykolui Kazimierui Radvilai „Žuvelei“, buvo Johann Georg Knackfuss, maždaug 1720 m. pradėjęs dirbti jo dvare Olykoje (dabartinėje Ukrainos teritorijoje). Aprašoma ne tik jo tolesnė profesinė veikla, bet ir jo brolio Carl Georg Knackfuss, kuris kaip sodininkas dirbo Varšuvoje nuo maždaug 1750 m., pasiekimai. Antroji šios giminės karta Lenkijoje tęsė sėkmingą profesinę veiklą. Tai Johann David Knackfuss ir dar keletas, apie kuriuos žinoma mažiau. Daugiau yra žinoma apie bene garsiausią šios giminės atstovą Martyną Knakfusą (Martin Knackfus, apie 1742 – po 1821). Jis jau rašėsi pavardę su viena s, kas liudija apie asimiliacijos procesą. Apie 1771 m. jis atvyko į Vilnių, kur gavo architektūros katedrą universitete. 1771–1794 m. gyvendamas Vilniuje jis nemažai paveikė Vilniaus architektūrinę raidą, buvo lenkų patriotas. Aprašomi dar keli šios giminės pasižymėje atstovai, jų šeimyniniai ryšiai, plėsti vedybų keliu su lenkėmis.