Women’s heraldry in the Grand Duchy of Lithuania from the late fourteenth to the eighteenth century
LTMoterų seniausių herbų ištakos siekia pirmuosius heraldikos atsiradimo ir raidos šimtmečius įvairiose Europos šalyse. Vakaruose moterys plačiai naudojo savo vyro herbą. Ištekėjusi moteris dažniausiai naudodavo tik savo vyro herbą arba kartu su savo tėvo herbu. Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lenkijos Karalystėje, aiškiai vyravo moterų paprotys naudoti savo tėvo herbą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldinės praktikos, susijusios su moterų herbų naudojimu, nuo Vėlyvųjų viduramžių išsiskiria savo įvairove. Lietuvių ir rusėnų aristokratijos atstovės naudodavo ne tik savo tėvo herbą, bet pagal moteriškąją liniją paveldėdavo heraldinius ženklus iš savo motinos, močiučių ar tolimesnių protėvių. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje panašūs moterų herbų naudojimo praktikų dėsningumai išliko ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Išlikę nemažai to laikotarpio moterų heraldikos paminklų leidžia atsekti jos naudojimo dėsningumus įvairiuose socialiniuose sluoksniuose – aristokratų giminių, netituluotų bajorų ir pusiau privilegijuotų grupių atstovių. Labiausiai tarp moterų paplitęs paprotys – tėvo herbo naudojimas. Gana gausūs ir moterų herbų iš savo motinos, močiučių ir promočiučių paveldėjimo pavyzdžiai. Neretai sutuoktinės naudojo ir savo vyro herbą. Ir visiškai išskirtiniai lietuvių ir rusėnų heraldikoje atvejai, kai vyrai naudojo savo motinos ar žmonos herbus. Tokie atvejai buvo itin reti Vakarų Europos heraldikoje, išskyrus Pirėnų pusiasalį, ir buvo visiškai nežinomi Vidurio Europos šalių, įskaitant ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste besiribojančias šalis, heraldikoje. Reikšminiai žodžiai: herbas, antspaudas, moteriškoji heraldika, titulo suteikimas, paveldėjimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
ENThe heraldic practices of the Grand Duchy of Lithuania pertaining to the use of female coats of arms were distinguished by considerable diversity against the backdrop of the heraldic traditions of the neighbouring countries in Central Europe. From the late Middle Ages, female representatives of the Lithuanian-Ruthenian aristocracy used not only their fathers’ coats of arms but also those of their husbands, and inherited heraldic symbols through the female line from their mothers, grandmothers, and great-grandmothers. Similar patterns persisted in the Grand Duchy of Lithuania in the early modern period, both among members of the titled aristocracy and among the untitled knighthood and semi-privileged classes, in particular among the bourgeoisie and the Tatars and Jews of the Grand Duchy of Lithuania. The most common practice during the sixteenth–eighteenth centuries was for daughters to use their fathers’ coats of arms. At the same time, there were quite a few examples of women inheriting coats of arms from their mothers, grandmothers, and great-grandmothers. There were also cases of women using their husbands’ coats of arms. However, examples of men using the coats of arms of their mothers and wives are quite exceptional in Lithuanian-Ruthenian heraldry. Keywords: coat of arms, seal, female heraldry, ennoblement, inheritance, Grand Duchy of Lithuania.
- Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku. Poznań : Wydawnictwo Poznańskie, 2004. XVII, 99 p.
- Heraldika: iš praeities į dabartį.. Vilnius : Versus Aureus, 2004. 190 p.
- Herbai ir kiti heraldiniai ženklai rankraščių puošyboje XVI-XVIII amžiuje.. Joachimas Lelewelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis, ateitis. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2024. P. 267-313.
- Herbas kilmingos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moters gyvenime – svarbi identiteto dalis.. XVIII amžiaus studijos 2022, 8, 28-45.
- Herb Hippocentaurus - dzieło przypadku czy osobliwa kreacja heraldyczna?. Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 171-200.
- Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 543 p.
