Quo vadis, paveldosauga? Teorinės minties trajektorijos Lietuvoje (I dalis)

LTStraipsnyje analizuojama lietuviškosios paveldosaugos teorinės minties raida XX–XXI a. pirmojoje pusėje atsižvelgiant į sociopolitinį kontekstą: tarpukarį, sovietmetį ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Tyrimas atskleidė, kad Lietuva regione išsiskiria kultūros vertybėms skirtų akademinių publikacijų ir disertacijų gausia pasiūla, tačiau disciplinos savirefleksijos ir ypač paveldosaugos populiarinimo visuomenėje srityse iki šiol tebėra rimtų problemų. Aptariamos tokios temos kaip disciplinos teoriniai rėmai skirtingais laikotarpiais, tarpdisciplininių tyrimų būklė, institucinių struktūrų įtaka paveldosaugos krypčiai ir raidai, etiniai ir ontologiniai klausimai bei tarptautinė akademinė integracija. Straipsnyje pabrėžiamas sovietmečio ideologinių ribojimų poveikis disciplinos raidai ir šiuolaikinės komunikacijos problemos, trukdančios efektyviai skleisti paveldosauginę mintį plačiajai visuomenei. Siūloma tęsti teorines paieškas ir stiprinti paveldosaugos savivoką bei viešinimą Lietuvoje. Straipsnis padalytas į dvi dalis. Čia skelbiamoje pirmojoje dalyje išsamiau aptariama paveldosaugos teorinės minties plėtotė tarpukariu ir sovietmečiu. Reikšminiai žodžiai: paveldosauga Lietu.

ENIn Lithuania, contemporary heritage studies constitute a broad interdisciplinary field that encompasses both movable and immovable cultural heritage and involves related disciplines such as ethnology, architecture, and art history. Since regaining independence, Lithuanian heritage studies have largely freed themselves from Soviet ideological and bureaucratic constraints, developing diverse theoretical and methodological approaches comparable to those in Western and Central-Eastern Europe. Despite scholarly progress and international collaboration, significant communication gaps persist between experts and broader society, threatening public heritage awareness and preventive measures. The article examines the findings of theoretical Lithuanian heritage studies, the main themes and problems addressed, the presence (or absence) of distinct schools or paradigms, and the academic value of these works in relation to international discourse. It also considers the discipline’s self-reflection and future prospects. The first part of the article argues that before the twentieth century, heritage theory was underdeveloped due to geopolitical and ideological circumstances, with limited institutional support during the interwar and Soviet periods. Soviet policies oscillated between ideological suspicion and pragmatic preservation, leading to tensions reflected in such landmark cases as the 1960 controversy of Trakai Castle. Guided by international frameworks, such as those proposed by Salvador Muñoz-Viñas, the article emphasises the enduring influence of institutional traditions and disciplinary paradigms. Keywords: heritage protection in Lithuania, theoretical thought, sociopolitical context, first Republic of Lithuania, Soviet period, international integration.

• Algirdas Mošinskis ir Jurgis Getneris tarpukario Lietuvos paveldosaugos kontekste. Lietuvos istorijos studijos 2017, 40, 36-52.
• Kultūros paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940). Lituanistica 2003, 4, 18-40.
• Kultūros paveldo likimas tarpukario Lietuvoje. Lietuvos istorijos metraštis 2003, 2002/1, 77-98.
• Laikas ir akmenys: kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.