Indų poetikos tradicijos metamorfozės: nuo Anandavardhanos iki Džaganathos

LTStraipsnyje analizuojamos iškiliausių indų poetikos tradicijos kūrėjų traktatuose išdėstytos estetinės teorijos, kuriose išryškėjo perėjimas nuo ankstyvojo indų poetikos tradicijos tarpsnio prie brandaus. Tuomet ankščiau viešpatavusius mokymus apie alamkaras (pagražinimus) keičia Kašmyro simbolinės poetikos tradicijos veikalai, kur poetinio meno esmė siejama su neišsakytos meno kūrinio esmės arba, kitais žodžiais tariant, dhvani teorija. Tekste pagrindinis dėmesys sutelkiamas į žymiausių Kašmyro simbolinės poetikos mokyklos atstovų Anan- davardhanos, Abhinavaguptos, Mammatos traktatuose plėtojamų idėjų tyrinėji mą, atskleidžiamas šių mąstytojų idėjų ryšys su vis didesnę įtaką įgaunančiomis tantrinėmis teorijomis. Vėliau pereinama prie dviejų įtakingų eklektinio periodo atstovų šios mokyklos šalininkų Višvanathos ir Džaganathos koncepcijų analizės. Autorius, remdamasis konkrečių tekstų analize, išryškina brandžios ir vėlyvosios sanskrito poetikos tradicijos estetinių idėjų pokyčius. Esminiai žodžiai: indų estetika, indų poetika. Kašmyro simbolinės poetikos mokykla, rasa, dhvani, Anandavardhana, Abhinavagupta, Mammata, Višvanatha, Džaganatha.

ENThe paper analyses aesthetic theories, which were laid out in the treatises of the most prominent authors of the Indian poetics, and which elucidate the transition from the early stage of the tradition of the Indian poetics to the middle period. At that time the teachings on ornaments, which predominated earlier, are replaced by the works, which belong to the tradition of the Kashmirian symbolic poetics. In these works the essence of the arts of poetics is bound with the theory of the untold essence of the work of art, or in other words the dhvani. The main focus in the paper is placed on examining the ideas of the treatises by the most prominent representatives of the school of the Kashmirian symbolic poetics Anandavardhana, Abhinavagupta, Mammata, as well as revealing the relation between the ideas of these thinkers and the tantric theories which constantly gain influence. Later it is proceeded on to the analysis of the concepts introduced by the other two influential representatives of the Eclectic period and supporters of this school Vishvanatha and Jaganatha. By reference to the analysis of the texts of these particular thinkers the author highlights the alterations in the aesthetic ideas, which appear in the middle and late periods in the tradition of Sanskrit poetics. Keywords: Indian aesthetics, Indian poetics, school of the Kashmirian symbolic poetics, rasa, dhvani, Anandavardhana, Abhinavagupta, Mammata, Vi vanatha, Jaganatha.