Lietuvos valstybės teisės tradicijos raida XIV a. pabaigoje - XVI a. viduryje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos valstybės teisės tradicijos raida XIV a. pabaigoje - XVI a. viduryje
In the Journal:
Istorija [History]. 2002, Nr. 53, p. 39-51
Keywords:
LT
16 amžius; 14 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Diskriminacija. Konfliktai / Discrimination. Conflict; Karaimai. Karaitai / Karaites; Parlamentas. Seimas / Parliament; Politinės teisės / Political rights; Teisės istorija / History of law; Totoriai / Tatars.
Summary / Abstract:

LTXIV a. pabaigoje Lietuvos valstybėje buvo pertvarkyta socialinių ir ekonominių santykių reguliavimo sistema. LDK savo valstybingumo raidą ėmė orientuoti į Vakarų Europos civilizacijos modeli. Pagal jį buvo kuriama ir teisės sistema, atskirtos pasaulietinės ir kanonų teisių funkcijos. Prasidėjo intensyvi visuomenės diferenciacija - luomu atsiribojimas, formavosi visus viduramžių visuomenės požymius turinti visuomenė. 1413 m. Vytautas ir Jogaila Horodlėje suteikė Lietuvos bajorams plačią valstybinę privilegiją. Horodlės privilegija padėjo tvirtą pagrindą LDK politiniam savarankiškumui, žymiai praplėtė bajorų žemės valdymo ir politines teises, tačiau ribojo stačiatikių bajorų politines laisves. Lietuvos valstybės rašytinė teisė buvo išplėtota 1447 m. gegužės 2 d. Vilniuje Ldk Kazimiero suteiktoje bendravalstybinėje privilegijoje, kuri turi sutarties tarp didžiojo kunigaikščio ir didikų bei bajorų valdymo ir gynybos klausimais elementų. 1492 m. Žemės privilegija padėjo pamatus politinei Lietuvos valstybės bajorų, ypač didikų, galybei. Ponų taryba tapo tipiška aristokratine Rytų Europos valstybės taryba. Lietuvos valstybės konstitucingumo tradicijų užuomazga laikytinas Ldk Kazimiero 1468 m. patvirtintas dokumentas (Kazimiero teisynas). Po Liublino unijos (1569 m.), sukūrusios dviejų valstybių konfederaciją - Abiejų Tautų Respublika - bajorų laisvių plėtrą ir jų teisinį garantavimą patvirtinančios privilegijos buvo suteikiamos abiem konfederacijos subjektams. Bendras valdovas ne tik tapo renkamas, bet iš esmės prarado ir monarcho galias, likdamas tik aukščiausiuoju dignitoriumi.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos teisės istorija (XIV a. pab.–XVI a. vid.); LDK teisės sistemos; Bendravalstybinės privilegijos (1387–1568); Ponų taryba; Seimas; Privilegijos LDK sritims; Žemaitija (Samogitia); Privilegijos etnokonfesinėms mažumoms; Karaimai; Totoriai; žydai; Kazimiero teisynas.

ENAt the end of the 14th century the system of regulation of social and economic relations of Lithuania was rearranged. The Grand Duchy of Lithuania started to orient its statehood development to the Western European civilization model, according to which the legal system was developed and the secular and canon law functions were separated. The intensive differentiation of the society, i. e. emergence of castes, and formation of the society, characterized with all the traits of a medieval society has commenced. In 1413 Vytautas and Jogaila in Horodlo granted the Catholic nobles of Lithuania a wide privilege, which laid a strong foundation for political self-sufficiency of the Grand Duchy of Lithuania, significantly extended the nobles’ land owning and political rights, however, limited the political rights of Orthodox nobles. The written law of the state of Lithuania was developed in the pan-national privilege, granted by Grand Duke of Lithuania Kazimieras in Vilnius on 2 May 1447. The privilege had elements of an agreement between the Grand Duke and the nobility on the issues of leadership and protection. The land privilege of 1492 laid the foundations for the political power of Lithuanian noblemen. The nobles’ council became a typical aristocratic council of an Eastern European state. The seminals of traditions of constitutionality of the state of Lithuania are the document, approved by Grand Duke of Lithuania Kazimieras in 1468 (Kazimieras’s statute-book). In the confederation of two states, i. e. the Polish – Lithuanian Commonwealth, which came into existence after the Union of Lublin (1569 m.), the privileges, confirming the development of nobles’ freedoms and their legal guarantees were granted to both subjects of the confederation. The common leader became elected, lost the powers of a monarch and remained only the highest dignitor.

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7529
Updated:
2018-12-17 10:58:50
Metrics:
Views: 47    Downloads: 17
Export: