Mūšos krašto tarmės pokyčiai

LTStraipsnyje nagrinėjama prie Mūšos (tarp Linkuvos ir Pasvalio) paskutiniuosius 200 metų gyvuojanti tarmė (pagal naujausią tarmių suskirstymą – šiaurės panevėžiškiai). Tarmės duomenų turima nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pradžios. Nagrinėjami tarmės lygmenys, kurie labiausiai keičiasi – fonetika ir žodynas. Daugiausia dėmesio kreipiama į naujai atsiradusias jaunosios kartos tarmės ypatybes, kurios plinta ir nuo XXI a. vidurio vis dažniau apima daugelį tarmės atstovų. Nustatant jauniausiosios tarmės kartos tradicinius ir naujausius tarties variantus, anketomis apklausta per 700 vyresniųjų klasių mokinių Linkuvoje, Joniškėlyje, Pasvalyje. Moksleiviams pateikta 50 klausimų: 32 žodžiai su tam tikrais balsiais ir 18 minimaliųjų žodžių porų su skirtingais balsiais ir skirtingomis priegaidėmis. Kitos tarmės ypatybės nustatytos apklausose. Straipsnio tikslas : nustatyti tradicinių ir naujų tarmės ypatybių paplitimą Mūšos krašto gyventojų (šiaurės panevėžiškių) kalboje. Uždaviniai: sudaryti, išplatinti ir susisteminti tarmės apklausą. Metodai: fonologinis, statistinis, aprašomasis, lyginamasis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atitrauktinis kirtis; Balsiai; Mūšos kraštas; Priegaidės; Tarmė; Accents; Attracted stress; Dialect; Mūša region; Vowels.

ENDue to contacts with other languages and the standard Lithuania language, the dialect of Northern Panevėžys is rapidly changing. In the words that had accented and unaccented sounds, denoting the letters an, ą, ie, uo, the traditional youth dialect changed from 70% to 95%. In the eastern part of the dialect (between Joniškėlis and Pasvalys), in some of the words the consonant l is not hardened. For example, there about 60% of the pupils (more than half) said not láisk “leisk”, bet leisk. In this way, some distinctive features of the dialect disappear and it becomes similar to neighbouring dialects. The difference between the prevalence of the dialectal sounds and the dialectal words is that dialectal words are most commonly used also in other neighbouring dialects. Having analyzed 80 dialectal words, it was found that 11 of them are common to the Lithuanian and Latvian languages, 17 are loanwords from the Latvian language and 15 are Germanisms, which also came from the Latvian language. Slavisms are related to a larger area of the Lithuanian language. In order to perpetuate the memory of the disappearing old place names, The Seimas (Parliament of the Republic of Lithuania) announced the year 2019 the Year of the Place Names. We offer the smallest administrative districts and schools to collect all names of their place starting from the bigger objects and to mark them on the map. The names of the disappeared villages can be perpetuated in their former area, and also used for the names of local institutions. The place names sent to the Institute of the Lithuanian Language can add to and make more accurate “Dictionary of Lithuanian Place Names”. The common and proper words that are less commonly used are forgotten and disappearing most quickly. [From the publication]