Jonas Puzinas - Heidelbergo universiteto daktaras : archeologijos profesionalumo link

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jonas Puzinas - Heidelbergo universiteto daktaras : archeologijos profesionalumo link
Alternative Title:
Jonas Puzinas – a Heidelberg University Doctor: Towards Archaeological Professionalism
In the Journal:
Lietuvos archeologija . 2005, t. 29, p. 39-48
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Heidelbergo universitetas; Studijos
EN
Jonas Puzinas; Heidelberg University; Studies
Summary / Abstract:

LTLietuvoje tik pradedama mąstyti platesnėmis archeologinėmis kategorijomis, laužančiomis skeptiškus įsitikinimus apie archeologijos menkavertiškumą moksle, tačiau žvilgtelėjus į Lietuvos archeologijos vystymosi istoriją, nesunku atrasti progresyviosios minties pradmenis. Straipsnis skiriamas šios minties skleidėjui – prof. Jonui Puzinui bei jo mokslinės savimonės formavimuisi Heidelbergo universitete 1930–1934 m. Didelę įtaką J. Puzinui turėjo jo mokytojas profesorius Ernstas Wahle. Nepaisant ideologinių to meto Vokietijos archeologijos peripetijų, tiek E. Wahle, tiek J. Puzinas ėjo savarankišku priešistorės tyrinėjimų keliu. Disertacijoje jis atsiribojo nuo politizuotos archeologijos temų ir savo mokslinius interesus puoselėjo ideologiškai mažiau užkrėstoje archeologijos istoriografijos dirvoje. J. Puzinas archeologiją suvokė kaip istoriją iki istorijos, jis taip pat yra humanistinės archeologijos pradininkas, nes visų jo tyrinėjimų centre – žmogus. Nagrinėdamas etninius klausimus, J. Puzinas laikėsi nuostatos, kad archeologinė kultūra – tai tautos, o kartu ir etnoso sinonimas. Nors jo tyrinėjimuose taikyti metodai (istorijos retrospektyva į priešistorinius laikus, lingvistika, indogermanistika, etnografija) buvo ypač svarbūs to meto Vokietijoje ir tarnavo vokiečių tautos protėvynės politiškai aktualiuose regionuose ieškojimui, J. Puzinas siekė ne įrodyti savo tautos pranašumą kitų tautų atžvilgiu, bet priešingai – pažinti jos vystymąsi nuo pat seniausių laikų. Heidelbergo patirtis atsispindėjo ir pedagoginėje J. Puzino veikloje, išugdžiusioje brandžią archeologų kartą. [Iš leidinio]

ENLithuania has only started to consider wider archaeological categories shaking sceptical beliefs about the worthlessness of archaeology in science. Nevertheless, the history of development of Lithuanian archaeology reveals first progressive ideas. The article is dedicated to Prof. Jonas Puzinas, a promoter of these ideas, and formation of his scientific consciousness at the Heidelberg University in 1930-1934. J. Puzinas' teacher Prof. Ernst Wahle had a strong influence on J. Puzinas. In spite of the ideological archaeological peripeteia in Germany, both E. Wahle and J. Puzinas chose an independent method for prehistory research. In his dissertation, he distanced himself from politicised archaeological subjects and nurtured his scientific interests in ideologically less infected archaeological historiography. J. Puzinas perceived archaeology as history before history. He was also the pioneer of humanist archaeology, because his research focused on humans. Analysing ethnic issues, J. Puzinas believed that archaeological culture was a synonym of a nation and ethnos. Although the methods applied in his research (historical retrospection to prehistoric times, linguistics, Indo-German philology, ethnography) were very important in Germany at that time and were used for a search for the original homeland of the German nation in politically relevant regions, J. Puzinas sought to explore its development from the oldest times rather than prove his nation's superiority over other nations. J. Puzinas' experience in Heidelberg was also reflected in his pedagogical activities that helped raise a mature generation of archaeologists.

ISSN:
0207-8694, 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/749
Updated:
2018-12-20 23:04:13
Metrics:
Views: 9    Downloads: 5