Vargonininko sceninės raiškos lavinimas šiuolaikiniame ugdyme: pedagoginis aspektas
LTRuošiant atlikėją profesionalo keliui ir koncertinei veiklai sėkmę lemia ne tik jo talentas ir nuolatinis darbas, bet didele dalimi ir pedagogo gebėjimas pajausti bei atskleisti mokinio asmenybę, nukreipti jį link visapusiško profesinio tobulėjimo. Pirmąjį savo muzikos mokytoją mokinys atsimena visą gyvenimą. Šis asmuo savo žiniomis, kompetencija, autoritetu gali motyvuoti arba demotyvuoti mokinį. Mokytojas turi įžvelgti tai, kas stabdo mokinio tobulėjimą. Taigi svarbus yra ir psichologinis pedagogo pasirengimas bei apgalvota ugdymo taktika. Ugdant šiuolaikinį atlikėją, be gero techninio parengimo, būtina lavinti visus jo sceninės raiškos komponentus – muzikalumą, emocionalumą, sąmoningumą, artistiškumą. Sąmoningumas yra vienas būtiniausių atlikėjo bruožų, tačiau pernelyg stiprus racionaliojo prado dominavimas gali užkirsti kelią jo emocinei raiškai. Atspindėti emocijas muzikoje yra viena svarbiausių atlikėjo siekiamybių. Vargonininkas susiduria su specifinėmis sąlygomis scenoje, kurioje galioja saviti atlikimo raiškos dėsniai – atlikėjas yra nematomas klausytojui, jo atlikimo sėkmės dalis priklauso ir nuo asistentų, akustinės erdvės bei instrumento galimybių. Be 1998 m. Leopoldo Digrio publikuotos studijos Kaip groti vargonais, metodinių priemonių, skirtų profesionaliam vargonininkų ugdymui lietuvių kalboje, iki šių dienų daugiau nėra išleista. Todėl yra svarbūs ir fragmentiški tyrimai, kuriuose atidžiau pažvelgta į vargonininko ugdymo specifiką, atskleidžiami nauji vargonininko rengimo rakursai ir galimybes.Šio tyrimo objektas – vargonininko scenos raiškos lavinimas ugdymo procese; tikslas – ištirti vargonininko raiškos ugdymo priemones ir jų taikymą individualiais atvejais; uždaviniai: 1) apžvelgti pagrindinius atlikėjo raiškos dėsnius ugdymo procese; 2) išskirti raiškos priemones, būtinas ugdant vargonininką; 3) apibrėžti specifinius scenos raiškos dėsnius atliekant vargonų muziką. Tyrimo metodai: teoriniai – metodinės, psichologinės, pedagoginės literatūros analizė; empiriniai – LMTA pedagogų interviu.
ENWhen teaching a performer to be professional and play in concertos, the success is determined not only by his talent and continuous work but largely by the teacher’s ability to know and reveal the student’s personality and guide him towards comprehensive professional development. In the education of a contemporary performer it is essential to develop all the elements of performance expression such as technique, musicality, emotionality, awareness and artistry. Awareness is the most essential feature for a performer; however, the dominance of the rational origins may hinder the way to emotional expression. Conveying emotions in music is one of the most important aspirations for a performer. Organists face specific conditions while performing on stage where particular elements of expression come into force: the performer is invisible to the listener, the success of his performance partly depends on the assistants, acoustics and the performance capabilities of the instrument. Research object: the development of the organist’s performance expression in the process of education; aim: to analyse educational means of the organist’s expression and the application of such means in individual cases; objectives: (1) to examine the performer’s main elements of expression in the education process, (2) to distinguish the means of expression that are essential in educating organists, (3) to define specific elements of performance expression in organ music; research methods: the study of methodological and psychological literature, interview.
