Rašytojo patirtis kaip didaktinė paradigma liudijant krikščioniškąją dorovinę poziciją
LTPozicionuojant krikščioniškąją dorovinę laikyseną ir jos perteikimą, atsižvelgiant į plintantį siaurą požiūrį tiek į žmogaus sampratą, tiek į bendrąjį asmenybės ugdymą bei aukštąįį mokslą, straipsnyje ryškinama krikščioniškosios dorovinės pozicijos linija didaktiškai reikšmingose bei patraukliose rašytojo Jono Juškaičio įžvalgose, aptariant rašytojo religinės savimonės kelią ir atskleidžiant kai kurias jo mintis krikščioniškosios laikysenos galimybių atžvilgiu. Tyrimo tipas - teorinis aprašomasis. Pagrindiniai tyrimo metodai: analizė, interpretacija, sintezė. Tyrime laikomasi dviejų metodologinių nuostatų: neotomizmo, kuris galioja kaip bazė ugdant asmenybės dorovinę poziciją - jos dorovinių išgyvenimų, siekių bei elgsenos visumą; ir visybiško ugdymo sistemos, kuri neleidžia nuvertinti asmens vertės bei orumo, teikdama pagrindą žmogų ugdyti kompleksiškai, nepasiduodant siauram technokratiniam požiūriui į žmogaus esmę bei paskirtį.
ENThis article emphasizes the line of the Christian moral attitude in accordance with didactically significant and attractive insights of the writer Jonas Juškaitis, by positioning the Christian moral attitude and its presentation. The way of religious self-consciousness of the writer is discussed. Some of his ideas, associated with the possibilities of developing a Christian attitude, are revealed, taking into account a popular narrow approach to the human being, to the overall development of the personality, and higher education. The type of the research is theoretical descriptive. The main research methods are analysis, interpretation and synthesis. The methodological principles of the research are: neotomism, which is the basis for the development of the moral attitude of the individual, i.e. the system of his/her moral experiences, aspirations and behavior; and the system of universal education that does not allow to deny personal value and dignity, bases the complex development of the personality and helps to abandon a narrow technocratic approach to the essence and purpose of human existence.
