"Musica Sacra" Katalikų Bažnyčioje ir jos vertinimas Lietuvoje liturginiu požiūriu : disertacija
LTSakralinė muzika turi savo ilgų amžių istoriją, kurie vienas nuo kito skiriasi ne tik liturginės muzikos raidos intensyvumu, vyraujančių stilių, žanrų, repertuaro ir jo atlikėjų įvairove, bet ir labiau ar menkiau pavykusiomis reformomis. Dažnai liturginė muzika traktuojama tik kaip puošmena, neįsisąmoninus tikrosios jos paskirties ir funkcijos. Disertacijos tikslas – teoriškai pagrįsti musica sacra vertinimo kriterijus Romos Katalikų Bažnyčioje ir nustatyti jos (musica sacra) atlikimo situaciją Lietuvoje liturginiu požiūriu. Disertacijoje išsamiai atskleistas Vakarų Bažnyčios liturgijos musica sacra susiformavimas ir raida tautinių kultūrų pagrindu. Remiantis Tradicija ir Bažnyčios Magisteriumu disertacijoje apibrėžiama musica sacra paskirtis, jos atlikėjai ir jų funkcijos, liturginio repertuaro pasirinkimo kriterijai. Lietuvoje musica sacra besirūpinantieji asmenys ne kartą kėlė neatidėliotiną poreikį bendriems giesmynams leisti, naujoms giesmėms kurti, išsaugoti dar turimas liaudiškąsias giesmes ir jas įtraukti į liturgiją. Disertacijoje atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje iki XXI a. 2 dešimtmečio įvyko tik dalinis musica sacra įkultūrinimas. Pateikta oficialių liturginių leidinių ir pavienių asmenų sudarytų giesmynų analizė leido pamatyti lietuviškos liturginės muzikos ribotumą, Bažnyčios liturginės reformos gairių pažinimo trūkumą (neretai ir abejingumą).Musica sacra paskirtis visoje krikščionybės istorijoje buvo ir lieka Gloria Dei ir sanctificatio hominum. Ši paskirtis turi išlikti, nepaisant, koks pripažintas ir leistinas muzikos stilius ar muzikos forma panaudoti musica sacra raiškai.Reikšminiai žodžiai: Musica Sacra; Liturginė muzika; Atlikėjai; Musica Sacra; Liturgical music; Performers.
ENSacred music possesses history spanning over multiple centuries, the difference among which lies not only in the intensity of musical development or the variety of the predominant styles, genres, repertoire and performers but also in more or less successful reforms. Usually, liturgical music is treated only as a decoration without realizing its true purpose and function. The aim of the thesis is the theoretical grounding of the evaluation criteria of musica sacra in the Roman Catholic Church and to establish the real state of its performance in Lithuania from the liturgical point of view. The thesis extensively discusses the development of musica sacra of the Western Church liturgy and its evolution from the focal point of national cultures. In the framework of the Tradition and the Church Magisterium, the thesis defines the objective of musica sacra, its performers and their functions as well as the criteria for repertoire choices. The individuals involved in musica sacra in Lithuania reiteratively highlighted the urgent need for the publication of general hymnals, creation of new canticles, preservation of the surviving folk canticles and their introduction into the liturgy. The thesis observes that only partial inculturization of musica sacra had taken place in Lithuania prior to the outset of the 2nd decade of the 21st century. The conducted analysis of official liturgical publications, hymnals and privately compiled canticle anthologies highlights the limitedness of the Lithuanian liturgical music and lack of (or, frequently, indifference towards) the cognition of the landmarks of the liturgical reform within the Church. Gloria Dei and sanctificatio hominum have always been the main objective throughout the history of Christianity. This objective must be preserved no matter what acknowledged and available styles or forms of music are employed for the expression of musica sacra.
