Deutsche und litauische Phraseologie kontrastiv: Tiersymbolik im kultursemiotischen Blickfeld

LTDisertacijos objektas yra gyvūnų simboliai vokiečių ir lietuvių kalbų frazeologijoje, analizuojami iš kultūros semiotikos perspektyvos. Šis darbas priklauso tarpdisciplininių kalbos tyrinėjimų tradicijai, nes jame taip pat tiriamos kalbinių simbolių sąsajos su atitinkamais simboliais kultūriniuose abiejų tautų vaizdiniuose. Darbe daug dėmesio skiriama kultūros semiotikos teorijai, kuri kalbos ir kultūros fenomenus traktuoja kaip tam tikras ženklų sistemas ir taip sudaro galimybę bei sukuria pagrindą jas lyginti. Ši teorija puikiai tinka nagrinėjant frazeologinę medžiagą, nes išryškina kultūros tradicijos ir kalbos tarpusavio ryšius bei leidžia kalbėti apie specifinį pasaulio konceptualizavimą vokiečių ir lietuvių kalbose. Remiantis šia teorija atlikta empirinės medžiagos analizė leidžia teigti, kad abiejų kalbinių bendruomenių kultūriniai ir kalbiniai simboliai koreliuoja tarpusavyje ir daro įtaką vieni kitiems. Kalbant apie kategorijas, manifestuojamas vokiečių ir lietuvių kalboje pasitelkus gyvūnų simbolius, konstatuojama, kad, nepaisant kai kurių skirtumų pasirenkant simbolius ir įvairiems pasaulio fragmentams suteikiant skirtingą prasminį svorį, iš esmės kategorizuojamas tas pats turinys: vertinga vs. nevertinga, laimė vs. nelaimė, gėris vs. blogis ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas ir žmogaus savybėms, tarp kurių vyrauja išsiskiriančios, dažniausiai neigiamos, kas dar kartą patvirtina visai frazeologijai būdingą tendenciją įtvirtinti ir užfiksuoti pirmiausia negatyvius dalykus.