Pasaulio kūrimo motyvai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pasaulio kūrimo motyvai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje
Alternative Title:
The Motifs of creating the world in the Lithuanian narrative folklore
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2002, Nr. 5, p. 8-15
Keywords:
LT
Pasakojamoji tautosaka; Mitopoetinė pasaulėžiūra; Kosmogoninis mitas; Semantinė struktūra; Rekonstrukcija.
EN
Narrative folklore; Mytho-poetic outlook; Cosmologonical myth; Semantis structure; Reconstruction.
Summary / Abstract:

LTAnalizuojami lietuvių pasakojamosios tautosakos siužetai apie pasaulio pradžią, jo atsiradimą. Lyginant lietuvių liaudies naratyvų tam tikras semantines struktūras su kitų tautų analogiškomis struktūromis, siekiama kvalifikuoti jų pobūdį, kilmę. Nemaža dalis šio tipo pasakojimų savo prigimtimi sietini su kosmogoniniu mitu. Kosmogoninio turinio naratyvams gali būti priskirta keletas lietuvių tautosakos siužeto tipų. Pirmiausia – tai istorijos apie pasaulio priešistorę, tai yra tą situaciją, kuomet dar „nieko nebuvo“ – nei žemės, nei dangaus, nei kitų visatos elementų. Žemės kūrimo temą atspindi išplėtotas siužetas apie kosmogoninį pasinėrimą (Žemė sukuriama iš smilčių, išgriebtų Velnio iš pirminių vandenų dugno). Keliais sakmių variantais reprezentuojamas tarptautinis siužeto tipas apie Žemę vandenų platybėse, kurią laiko milžiniška žuvis. Žemės kilmė sakmėse siejama ne tik su vandenimis ar jų būtybėmis, bet ir su dangaus sfera: ji vaizduojama kaip Saulės ir Mėnulio duktė. Savo ruožtu Saulė sukuriama mitinio kalvio, atliekančio demiurgo vaidmenį. Žvaigždynų – Grįžulo Ratų (Ursa Major) ir Sietyno (Pleiades) kilmė siejama su Griaustinio dievo Perkūno mitu. Etiologinėse sakmėse kalbama ir apie žmogaus atsiradimą: jis sukuriamas Dievo jam nusispjovus arba nulipdomas iš molio. Iš lietuvių pasakojamosios tautosakos siužetų ar jų nuotrupų apie pasaulio pradžią ir jo elementų kūrimąsi gali būti rekonstruojamas lietuvių kosmogoninis mitas. [Iš leidinio]

ENIt contains the analysis of plots of the Lithuanian narrative folklore about the beginning of the world, its nascence. Comparisons of certain semantic structures of Lithuanian national narratives with analogous structures of other nations have a purpose of qualifying their character and origin. A big part of narratives of this type by their nature should be related with the cosmogonic myth. The cosmogonic myth narratives may include several types of plots of the Lithuanian folklore. Firstly, these are stories about the prehistory of world, i.e. the situation when “there was nothing” - no Earth, no sky, no other universe elements. The tropic of Earth creation is represented by the developed plot about cosmogonic submersion (Earth is created from sand derived from the bottom of primeval waters of the Devil). Several options of sagas represent the international type of plot about the Earth in the oceanic space, being held by a huge fish. The origin of Earth in sagas is related not only with waters or their creatures, but also with the celestial sphere: it is represented as a daughter of Sun and Moon. In turn, Sun is created by a mythic smith performing a role of demiurge. Origin of constellations - The Great Bear (Ursa Major) and Pleiades is related with the myth of the Thunder god Perkūnas. Ethiologic sagas also tell about the origin of human: it was created by the God’s spit, or modelled from clay. The Lithuanian cosmogonic myth can be reconstructed from the plots of the Lithuanian narrative folklore or their fragments about the origin of the world and development of its elements.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7396
Updated:
2018-12-20 22:55:11
Metrics:
Views: 72    Downloads: 1
Export: