Gyventojų migracijos ir subjektyviųjų veiksnių įtaka antroponimų kaitai XIX a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gyventojų migracijos ir subjektyviųjų veiksnių įtaka antroponimų kaitai XIX a
Alternative Title:
How the migration of people and subjective factors effected the alteration of the anthroponyms in the 19th century
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2002, Nr. 4, p. 22-29
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Migracija; Etnodemografija; Etnokultūra; Onomastinė asimiliacija.
EN
Migration; Ethnodemography; Ethnic culture; Onomastic asimilation.
Summary / Abstract:

LTRemiantis XIX a. – XX a. pradžios archyvine medžiaga nagrinėjama, kaip migruojantys gyventojai, išpažinę skirtingas religijas bei kalbėję skirtingomis kalbomis, pasižymėję individualiomis asmens tapatumo žymėmis (skirtingai tariamomis ir rašomomis pavardėmis ir vardais) kultūrų paribiuose veikė naujosios aplinkos, kurioje jie apsigyvena, gyventojų etninio tapatumo žymes. Su vedybomis susijusi gyventojų migracija (šeimą sukuriančių žmonių persikėlimai gyventi į kitą vietovę) tam tikromis sąlygomis onomastinius pasikeitimus sukeldavo ištisose teritorinėse gyventojų bendruomenėse. Etninių lietuvių ir gudų paribyje gyventojų migravimas, ypač susijęs su persikėlimais gyventi kitur po vedybų, sukeldavo onomastinę asimiliaciją tos etninės bendruomenės, kuri tam tikroje vietovėje buvo demografinė mažuma. XIX a. pabaigoje lietuvių-gudų paribyje pradėjusiuose slavėti kaimuose lietuvių kilmės gyventojai greičiau, negu monoetniškose lietuvių teritorijose, susitaikė ir su caro valdininkų jiems primesta jų antroponimų rašyba ir tarimu. Savo antroponimų lietuviškas formas jie keitė ir todėl, kad nepalankioje aplinkoje galėtų „pasislėpti“, taptų neišsiskiriantys, daugumos priimami kaip savi, o ne svetimi. Daroma prielaida, kad onomastinė asimiliacija tam tikrose vietovėse realiai galėjo nežymiai užbėgti už akių kalbinei asimiliacijai, ir pirmoji galėjo stimuliuoti antrąją. [Iš leidinio]

ENDrawing on the archival records of the 19th c. and beginning of the 20th c., the article analyses how migrating inhabitants professing different religions and speaking different languages, characterized by individual personal identification features (differently pronounced and written surnames and names), affected ethnic identity features of inhabitants in cultural peripheries where they resided. Marriage-related migration (the resettlement of people who created families) in certain circumstances caused onomastic changes in the entire territorial communities. The migration of inhabitants in the periphery of ethnic Lithuanians and Belarusians particularly related to resettlements after marriages caused an onomastic assimilation of a community that was a demographic minority in a certain area. At the end of the 19th c., inhabitants of Lithuanian origin in villages near the Lithuanian-Belarusian border that started becoming Slavic more rapidly resigned to the orthography and pronunciation of their anthroponyms enforced by Tsar officials than the mono-ethnical Lithuanian territories. They also changed the Lithuanian forms of their anthroponyms in order to hide in an unfavourable environment and not to be exceptional and be accepted by the majority as not alien. An assumption is made that onomastic assimilation in certain locations could in fact pre-empt linguistic assimilation and that the former could stimulate the latter.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7395
Updated:
2018-12-17 10:58:41
Metrics:
Views: 32    Downloads: 1
Export: