Studentų individualus ir kolektyvinis mokymasis organizacinio mokymosi edukacinėse aplinkose : disertacija

LTUniversitetai turi parengti būsimuosius profesionalus kolektyvinei veiklai būsimosiose darbo vietose – organizacijose. Ypač veiksmingomis priemonėmis laikomos edukacinės aplinkos, skatinančios mokymąsi bendradarbiaujant ir įgalinančios studentus mokytis giliau, spręsti problemas, vystyti socialinius gebėjimus, kurių prireiks gyvenime. Mokėjimas mokytis organizacijose yra esminė kompetencija, kurią turi turėti kiekvienas darbo rinkai besiruošiantis studentas. Šioje disertacijoje keliamas tarpdisciplininis probleminis klausimas: kokios organizacinio mokymosi edukacinės aplinkos turi būti užtikrintos, kad vyktų studentų individualus ir kolektyvinis mokymasis, ne tik pasiekiant dalykinių žinių įsisavinimo, bet ir organizacinio mokymosi kompetencijos? Disertacijoje siekiama pagrįsti kokios sąlygos turi būti įgyvendintos studentų organizaciniam mokymuisi užtikrinti ir kaip turi būti įgyvendinama organizacinio mokymosi edukacinė aplinka studijų procese. Teorinė dalis baigiama teoriškai pagrįstu studentų organizacinio mokymosi edukacinių aplinkų modeliu (SOMEA). Metodologinėje dalyje pagrindžiama individualaus ir kolektyvinio organizacinio mokymosi įgalinimo edukacinių aplinkų tyrimo metodologija. Empirinėje dalyje atskleidžiama studentų individualų ir kolektyvinį mokymąsi įgalinančių organizacinio mokymosi edukacinių aplinkų tyrimo kontekstas, teorinio modelio taikymo eiga ir rezultatai, diskusija ir rekomendacijos.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Mokymas, orientuotas į studentus; Mokymosi metodai; Organizacijos mokymasis; Higher education; Learning methods; Organisational learning.

ENUniversities have to respond to the needs of society, governments, companies and individuals. The main activities in universities are fundamental or applied research and studies, providing competencies and knowledge necessary for students’ professional careers. Therefore, universities should prepare future professionals for collective activities in their future work places – organizations. Universities which base their ethos on modern educational paradigm practice student-oriented studies. Students and the teacher co-construct the curriculum and peer-learning is employed for deeper learning and better results. The whole study process is based on creating empowering educational environments which engage and stimulate deep learning. According to Salmon (2000), effective university educational environments have to promote collaborative learning, empower deeper learning, engage students in real problem-solving to develop skills that are necessary in real life environments and provide students with the experiences, challenges and opportunities which occur in the 21st century. It requires creating real organizational environments (Munro and Cook, 2008), and even if students feel very engaged in their team performance and problem-solving, they still identify themselves as university students, not as members of an organization (Kahu, 2013).Thus, there is a essential to define how university educational environments that empower students’ organizational learning should be designed. Various educational systems, such as collaborative learning, problem learning, service learning can be used for developing organisational learning competence, but there is a lack of a holistic educational system dedicated for this purpose only. This dissertation is dedicated to answer this interdisciplinary research problem: how should the educational environments for organisational learning be designed to empower students’ individual and collective learning with the purpose to develop subject knowledge and organisational learning competences? The research object is students’ individual and organisational learning in the educational environments for students’ organizational learning. The research aim is to disclose students’ individual and collective learning in the educational environments for students’ organizational learning.