JAV lietuvių kongresinė akcija ir R. M. Nixonas 1961–1974 metais

LTStraipsnyje pristatomos „Komiteto Kuchel-Lipscomb rezoliucijai remti“ (nuo 1962 m. balandžio – „Americans for Congressasional Action to Free the Baltic States“). pastangos naudojantis JAV politine sistema kelti Lietuvos okupacijos problemą tarptautiniu lygmeniu, galiausiai siekiant priversti sovietus išvesti armiją iš Lietuvos. L. Valiukas kartu su bendraminčiais reaguodami į Amerikos lietuvių tarybos neveiklumą subūrė „Komitetą Kuchel-Lipscomb rezoliucijai remti“. Organizacija buvo kuriama dėl vienintelio tikslo - iškelti Baltijos kraštų klausimą Jungtinėse tautose. L. Valiukas nuosekliai rėmė Richardą M. Nixoną prezidento rinkimuose, būtent su juo siedamas didžiąsias viltis. Organizacijos steigėjai nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos – išrinkto prezidento R. M. Nixono tarptautinę politiką labiau lėmė ne asmeninės simpatijos, o šaltojo karo keliami uždaviniai. Siekis plėtoti santykius su SSRS ir Kinija nesutapo su L. Valiuko ir jo bendražygių sukurtos organizacijos tikslais.Reikšminiai žodžiai: R. M. Nixon; Foreign policy.

ENThe article discusses the efforts of “The Committee to Support the Kuchel-Lipscomb Resolution” (from April 1962 referred to as “Americans for Congressional Action to Free the Baltic States”) to attract the attention of the international community to the problem of the occupation of Lithuania in order to finally make the Soviet Army withdraw from Lithuania. “The Committee to Support the Kuchel-Lipscomb Resolution” was established as a response to the reluctance of the Board of Lithuanians in the USA to take action in order to improve the situation. The main objective of the organisation was to promote the issue of the Baltic States at the United Nations. It also constantly supported Richard Nixon during the presidential elections, hoping he would support Lithuania on the international scene. The founders of the organisation, however, failed to adequately evaluate the situation. As President of the United States, Nixon was more occupied with the objectives of the Cold War than his personal sympathies. The US was “busy” with the development of relations with the USSR and China, which did not correspond to the objectives of the Lithuanian organisation.