Ne giminės vaikų globos ugdomosios funkcijos raiška : disertacija

LTUgdymo paradigmų kaita ir naujausios ugdymo tendencijos praplečia globos kaip ugdomosios funkcijos turinį ir raišką, apimdamos visus vaiko raidos tarpsnius ir socialinės realybės situacijas. Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais globos ir auginimo teorijos išplėtotos kaip savarankiškos, darbe atskleidžiama potenciali šių teorijų jungtis, nagrinėjant ne giminės vaikų globos ugdomosios funkcijos raišką. Ne giminių globa sociologiniu požiūriu yra unikalus darinys, nes apima dviejų šeimų to paties vaiko globą, prižiūrint atsakingoms socialinėms tarnyboms. Disertacijoje keliami tyrimo klausimai: kaip apibrėžiamas ne giminės vaiko globos reiškinys ir kokia yra jo ugdomoji funkcija? Kokiomis sąlygomis, procesais, vertybėmis ir gebėjimais reiškiasi ne giminių globėjų ugdomoji funkcija? Išaanalizuota literatūra ir empirinio tyrimo duomenys atskleidžia, kad ne giminės vaikų globa yra tam tikro komunikacinio santykio „globėjas ir vaikas“ kūrimas(is), kuris kaip socialinis fenomenas apima į vaiko ugdymą(si) orientuotų veiklų ir globėjo identiteto kūrimosi dermę. Globos ugdomoji funkcija reiškiasi esant tam tikroms ugdymo sąlygoms: abipusiu vaiko ir jo globėjo dialogu; pasiruošimo, susipažinimo, krizės ir adaptacijos etapais; globėjo išsiugdytais gebėjimais ir vertybėmis. Atlikus globėjų interviu naratyvinę analizę, sukurtas ne giminės vaikų globos ugdomosios funkcijos sąlygų, procesinės-dialoginės raiškos modelis, įgalinantis sumažinti nesėkmingos globos atvejų skaičių, identifikuoti sąlygų tinkamumą ir modeliuoti globos proceso dalyvių elgseną.Reikšminiai žodžiai: Vaikų globa; Tėvystės raiška; Ugdymas šeimoje; Naratyviniai tyrimai; Modeliavimas; Care for children; Parenting; Family education; Narrative research; Modeling.

ENThe changes of education paradigms and new tendencies of education expand the content and expression of the educational function of child care during all periods of child development andsocial reality situations. Foster care and parenting have been developed into individual theories over the past few decades, the possibilities of their potential combination have been realized while examining the expression of the educational function of non-kinship foster care for children. From the point of view of sociology non-kinship foster care is a unique arrangement between two families who care for a child under the auspices of a social agency. Research questions: How is the phenomenon of non-kinship foster care for children defined and what is its educational function? In what conditions, processes, values and skills is the educational function of non-kinship caregivers manifested? The analyses of research and empirical data discloses that non-kinship foster care for children is the creation of a communicative relationship between a child and caregiver. Thus, the relationship becomes a social phenomenon which embraces the concord between child-oriented educational activities and the creation of the caregiver’s identity. The educational function of foster care is manifested under specific education conditions; via the mutual dialogue between the child and their caregiver; at the stages of preparation, acquaintance, crisis and adaptation; through caregiver’s skills and values. Based on the narrative analysis of caregivers’ interviews the model of the dialogic-procedural expression and conditions of the educational function of non-kinship foster care is devised. The model has a potential to reduce the number of unsuccessful cases of care, enables the specialists to identify the insufficiency of care conditions as well as to model the behaviour of participants of the care process.

• Budinčių globotojų patirtys kuriant vaikui saugią aplinką / Julija Eidukevičiūtė, Vaida Markuckienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 27, p. 73-92.
• Galios santykių mechanizmų, kaip neformalaus ugdymo formos, įtaka nesantuokinių vaikų skaičiui XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos kaime: Šiaulėnų parapijos atvejis / Vilius Šadauskas. Scientific research in education. Vol. 2 / editing: Rūta Girdzijauskienė, Liudmila Rupšienė, Lilia Žukauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 99-109.
• Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis / Rita Ilgūnė-Martinėlienė, Viktorija Malachovska. Socialinis ugdymas. 2021, Nr. 1 (55), p. 71-84.
• Tarp Europos ir Rusijos imperijos – žvilgsnis į tėvų globos netekusių vaikų institucinės globos praktikas Lietuvoje XVIII a. pab. – XX a. pr.: Vilniaus Vaikelio Jėzaus auklėjimo namų atvejis / Vilius Šadauskas. Socialinis ugdymas. 2020, Nr. 1 (53), p. 58-82.