Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįsto mokymo(si) personalizavimo veiksmingumas pradinėje ir pagrindinėje mokykloje
LTDaktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė-taikomoji problema, kaip atpažinti ir vertinti IKT grįsto mokymo(si) procesą skatinantį personalizuoti mokymąsi pradinio ir pagrindinio ugdymo mokykloje. Siekiant atskleisti mokymosi personalizavimo veiksmingumo svarbiausius aspektus, pasirodė aktualu suformuluoti personalizavimo sampratą ir atskirti ją nuo individualizavimo ugdyme, kai šios dvi sąvokos nepastebimai susitapatino, ypač e. mokymosi srityje. Inovatyvios IKT grįsto mokymo(si) praktikos pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėse veiklos tyrimas leido atskleisti mokymosi personalizavimo proceso veiksmingumo požymius ir kriterijus, kurie sistemingai aprašo ir leidžia vertinti bei skatinti mokymosi personalizavimo procesą Lietuvos mokyklose. IKT grįsto mokymo(si) personalizavimo veiksmingumo kriterijų sistema apima tris lygmenis – mokinio, klasės bendruomenės ir mokyklos bendruomenės. Ji atspindi mokinio proaktyvią sąveiką su mokymosi aplinka mokymosi bendruomenėje. Disertacijoje pagrįsta, kad mokinio kūrėjo vaidmenį įtvirtinantis IKT grįstas mokymas(is) didina mokymo(si) personalizavimo veiksmingumą. Ugdyme taikant IKT grįstus mokymosi scenarijus ir veiklas, personalizavimo veiksmingumas didėja mokiniams suteikiant galimybių tirti, kurti priemones ir išteklius bei pertvarkyti mokymosi aplinką. Disertacijoje atliktas ugdymo proceso IKT grįsto mokymosi veiklų vertinimas nepririštas prie ugdymo turinio ir leidžia taikyti bei tikrinti personalizavimo veiksmingumo kriterijų sistemą, ją tikslinant kituose ugdymo kontekstuose.
ENThe doctoral dissertation solve the scientific applied issue of learning personalisation affordance that stems from the demand for the development of the learning process that would promote proactive learning of school learners. Aiming to reveal the main aspects of learning personalisation affordance it seemed relevant to formulate the conception of learning personalisation and distinguish it from individualisation considering the fact the two notions are frequently used interchangeably, especially in the field of e-learning. The action research of innovative ICT-based learning practice includes the analysis of the experience of innovations implementation in Lithuania and reveals the properties of ICT-based learning process and their links with the criteria of learning personalisation affordance. The criteria of ICT-based learning personalisation affordance are discussed, as well as their system is devised. The system of criteria of ICT-based learning personalisation affordance involves three levels: the level of the learner, the level of the class community and the level of the school community, and is associated with the learner proactive interaction with the learning environment. The dissertation research reveal that ICT-based learning consolidating the role of a learner-creator enhances the learning personalisation affordance. Applying ICT-based learning scenarios and activities in education, personalisation affordance increases when learners are provided with a possibility to explore and create tools and resources, as well as to redesign the learning environment.
