Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai įtaka susitaikymui Bosnijoje ir Hercegovinoje

LTDisertacijoje siekiama empiriškai patikrinti iki šiol mažai kvestionuotas pereinamojo laikotarpio teisingumo (PLT) autorių hipotezes apie teigiamą teisingumą užtikrinančių institucijų poveikį konfliktą išgyvenusių visuomenių susitaikymui. Pasirinktas Bosnijos ir Hercegovinos (BiH) atvejis, tiriant, ar ir kaip susitaikymą čia galėjo paveikti Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ). Analizė pradedama nuo susitaikymo sąvokos išgryninimo ir tęsiama konstruojant hipotetinius priežastinius mechanizmus, galinčius paaiškinti tribunolo poveikį. Priežastinių mechanizmų tikrinimas atliekamas taikant proceso sekimo metodą, remiamasi 3 lauko tyrimų metu surinktais duomenimis: 69 interviu, spaudos archyvų analize, stebėjimais dalyvaujant, tarptautinių organizacijų ir miesto administracijos ataskaitomis ir kt. Galiausiai, patikrinami kiti galimi alternatyvūs aiškinimai, kad susitaikymą galėjo nulemti tarptautinės bendruomenės spaudimas arba natūralus žmonių noras gyventi toliau, atstatyti sugriautus miestus. Prieinama prie išvados, jog TBTBJ prisidėjo prie susitaikymo per horizontalaus ir vertikalaus pasitikėjimo kūrimo mechanizmus. Įrodžius, kad šie mechanizmai egzistavo ir atmetus kitus galimus aiškinimus, atskleista, kad TBTBJ suveikė ir parodoma, kaip tiksliai tai įvyko. Detalizuojamos sąlygos, aktyvavusios priežastinio mechanizmo veikimą, leidžia tyrimo išvadas generalizuoti kitiems panašiems atvejams bei naudoti jas susitaikymo programoms kurti.

ENDissertation aims to empirically test the theoretical hypotheses raised by the first wave of scholarship in the field of transitional justice about the supposed benefits of transitional justice institutions. It focuses on the International Criminal Tribunal for Former Yugoslavia (ICTY) and attempts to trace the impact it may have had on societal reconciliation in Bosnia and Herzegovina (BiH). The analysis starts with defining and operationalizing the concept of reconciliation and continues with conceptualization of hypothetical causal mechanisms that could explain ICTYs impact. The mechanisms are tested with data gathered during 3 consecutive fieldworks in BiH (69 semi-structured interviews, archival analysis, participant observation, international organizations’ and city administration’s reports, etc.). Finally, alternative causal explanations, such as the possibility of spontaneous reconciliation occurring out of natural need to move on and rebuild a war-torn society and the possibility of reconciliation occurring due to international pressure to democratize are considered and empirically tested. It is concluded that ICTY exerted its influence via two interdependent causal mechanisms of horizontal and vertical trust building. Several scope conditions are identified that help to generalize the research conclusions to other cases. By proving the existence of such causal mechanisms and refuting the alternative causal explanations, ICTYs impact is confirmed and proven to have been necessary for reconciliation to occur in BiH.