LTDisertacijoje nagrinėjami teismų vaidmens, kitaip tariant, teismų dalyvavimo Konvencijos įgyvendinimo procese, ypatumai, apimantys tiek šio vaidmens teorines prielaidas, tiek jo praktinę reikšmę. Pirmojoje disertacijos dalyje pristatomas Konvenciją įgyvendinančių teismų vaidmens teorinis pagrindimas Konvencijos ir nacionalinės (Lietuvos) teisės požiūriu, taip pat bendrosios tarptautinės teisės atžvilgiu. Šios teorinės tyrimo dalies pagrindu atliekama empirinė Konvenciją įgyvendinančių teismų jurisprudencijos analizė. Pirmiausia tiriama Lietuvos teisės dimensija nustatant Konvencijos įgyvendinimą Lietuvos teismuose skatinančias ir ribojančias normatyvines ir bihevioristines prielaidas, taip pat atskleidžiant Konvencijos internalizavimo Lietuvos teismų jurisprudencijoje kokybinį aspektą, – atskirai tiriant Konstitucinio Teismo ir kitų Lietuvos galutinės instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) jurisprudenciją ir atskleidžiant jų vaidmens įgyvendinant Konvenciją ypatumus, šiai analizei skirta tyrimo II dalis. Tyrimo III dalyje atliekama teismų vaidmens Lietuvoje įgyvendinant Konvenciją tarptautinės teisės dimensijos praktinė analizė: tiriamas EŽTT vykdomos Konvencijos įgyvendinimo kontrolės poveikio nacionaliniams teismams kokybinis aspektas, atskleidžiamos Lietuvos teismų ir EŽTT sąveikos kryptys įgyvendinant Konvenciją, taip pat ir vykdant EŽTT sprendimus. Tyrimo IV dalyje analizuojamas pliuralistinio teisinio konteksto poveikis įgyvendinantiems Konvenciją teismams, atskleidžiama teismų sąveika išorinio teisinio pliuralizmo sąlygomis ir šiuo požiūriu vyraujančios jų jurisprudencijos tendencijos.Reikšminiai žodžiai: Žmogaus teisės; Teismai; Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms; Human rights; Courts.