Eugenics, sterilisation and the racial state: the Baltic States, Russia, and the global eugenics movement

LTStraipsnyje aptariamas eugenikos mokslas ir jo praktinis įgyvendinimas tarptautiniame XX a. kontekste, apžvelgiamas sterilizacijos ir biologinio tautos atsinaujinimo reiškinys Baltijos šalyse ir Rusijoje bei svarstomos pasaulinės eugenikos judėjimo idėjos. Praktinės eugenikos įgyvendinimas Baltijos šalyse buvo nuosaikus, palyginti su Vokietija ir Skandinavija. Net dėl privalomos sterilizacijos Estijoje nukentėjo mažiau aukų nei daugelyje kitų šalių. Baltijos šalių eugenika sekė Europos tendencijomis siekti biopolitikos ir tautos atsinaujinimo, kuris implikuotų tautos biologinį paveikslą politikoje. Vokietijos rasinės higienos ir sovietų debatai praktinės eugenikos atžvilgiu darė didelę įtaką. Eugenikos mokslo požiūriu rasė buvo nuo svetimų įtakų laisvos tautos pagrindas. Brutalus ir smurtinis etninis valymas sietinas su Antruoju pasauliniu karu ir nacių vykdytu žydų genocidu. Po šių įvykių Baltijos šalys etniniu požiūriu tapo homogeniškesnės ir galėjo būti pavadintos etninėmis valstybėmis. Baltijos šalių eugenikos istorija papildo Vidurio ir Rytų Europos eugenikos judėjimo paveikslą. Baltijos šalių eugenika laikėsi pro-nacionalistinio požiūrio į mažas populiacijas, ir iš socialinės struktūros kylančiomis užuominomis apie agronacionalizmą. Nepaisant panašios istorijos ir kultūros, eugenikos diskusijos ir įgyvendinimas Baltijos šalyse visgi skyrėsi.