7-8 klasės mokinių informacinių gebėjimų ugdymas(is) taikant tyrinėjimais grindžiamą fizikos mokymąsi

LTDisertacijoje nagrinėjama kaip realūs ir virtualūs fizikos eksperimentai skatina mokinių mokymosi motyvaciją, veiklos autonomiją ir tarpasmeninę sąveiką, t. y. tyrinėjimais grindžiamo mokymosi komponentų raišką ir jų sąsają su informaciniais gebėjimais. Atsižvelgiant į tiriamojo darbo tikslą – nustatyti tyrinėjimais grindžiamo fizikos mokymosi įtaką mokinių informaciniams gebėjimams ir siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog tyrinėjimais grindžiamas fizikos mokymasis daro teigiamą įtaką naujosios (Z) kartos mokinių informacinių gebėjimų formavimuisi – disertacijoje nagrinėjamas tyrinėjimais grindžiamo mokymosi fenomenas, atskleistas jo vaidmuo mokinių informacinių gebėjimų formavimuisi. Pasirinkta originali tyrinėjimais grindžiamo mokymosi analizės prieiga susiejant tyrinėjimais grindžiamo mokymosi lygmenis (patvirtinamasis, struktūruotas, koordinuotas, atvirasis tyrinėjimas) su informacijos paieškų atvejais (vieno ciklo informacijos paieška, dviejų ciklų informacijos paieška). Empiriškai ištirta, kaip struktūruoto tyrinėjimo lygmenyje formuojasi mokinių informaciniai gebėjimai eksperimentinėje veikloje atliekant fizikos laboratorinius darbus taikant dviejų ciklų informacijos paiešką. Disertacijos pabaigoje atlikto tyrimo pagrindu suformuluotos išvados ir pateiktos rekomendacijos apie tyrinėjimais grindžiamo mokymosi reikšmę bei galimybes.

ENThe doctoral dissertation examines how, while working in groups, learners can communicate, exchange information and render support to each other. It is relevant to explore how real and virtual Physics experiments stimulate learners’ motivation for learning, operational autonomy and interpersonal communication, i.e. the expression of the components of inquiry-based learning and their links to informational abilities. Considering the purpose of the research – to determine the influence of inquiry-based learning of Physics on learners’ information abilities, and seeking to confirm or deny the hypothesis that inquiry-based learning of Physics has a positive influence on the formation of information abilities of the new generation (Z) learners –the phenomenon of inquiry-based learning was analysed and its role in the formation of information abilities of learners was revealed in the dissertation. An original approach to the analysis of inquiry-based learning was chosen by relating the levels of inquiry-based learning (confirmation inquiry, structured inquiry, guided inquiry and open inquiry) to the cycles of information retrieval (one-cycled information retrieval, two-cycled information retrieval). It was empirically investigated how learners’ information abilities in the experimental activity are formed at the level of structured inquiry while completing tasks of Physics laboratory work and applying two-cycled information retrieval. At the end of the dissertation, conclusions were formulated and recommendations were provided considering the significance and opportunities of inquiry-based learning based on the conducted research.