LTGrafai Tiškevičiai buvo žymūs XIX a. mecenatai ir kolekcionieriai: rėmė mokslą ir kultūrą, leido knygas, kaupė įvairias kolekcijas. Straipsnyje pristatomas ir apžvelgiamas grafo Mykolo Tiškevičiaus palikimas, saugomas Lietuvos muziejų rinkiniuose. Nurodoma, jog dauguma muziejuose saugomą eksponatų turi turtingą ir sudėtingą istoriją – jie buvo sukurti vienoje vietoje, vienų asmenų, o tada pradėjo ilgą kelionę per privačius rinkinius, kuri baigėsi jų patekimu į muziejus. Išsamiai aptarti muziejuose laikomą grafo Tiškevičiaus paveldą ir jo kelią iki muziejaus yra sudėtinga, kadangi daugelio vertybių patekimas į muziejus dėl susiklosčiusių aplinkybių liko neužfiksuotas: kuo anksčiau įsigyti eksponatai, tuo sudėtingiau jų kelią į muziejų yra išsiaiškinti. Muziejininkų darbas atkuriant nežinomų eksponatų istorijas lyginamas su detektyvų darbu: kelerius metus ieškoma šaltinių, vaizdinės medžiagos. Dalis XIX a. viduryje grafui Mykolui Tiškevičiui priklausiusio rinkinio įsigijimo aplinkybių kruopščiai ieškant istorinių šaltinių ir vaizdinės medžiagos buvo atskleistos. Kai kurias vertybes jis paveldėjo iš savo dėdės Biržų majorato steigėjo Jono Tiškevičiaus, kai kurias veikiausiai jis įsigijo pats. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomos Mathias Meiin horeljefinės sidabrinės plaketės, Pieter Pauwels Rubens, August Querfurt, Francesco Toroni, Gerrit Lundens, Cornelis Droochsloot paveikslai, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomas Louis Evrard Conrad de Kock paveikslas, kitos vertybės saugomos privačiuose rinkiniuose.