LTMenotyrininkės Vilmos Kilinskienės straipsnyje analizuojamos politinio kalinio, karo piloto, aviacijos leitenanto, dailininko primityvisto Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus (1912–1999) patirtys Vorkutlage ir autobiografinė kūryba šia tema. Kostkaus-Kostkevičiaus tapybiniai ir rašytiniai prisiminimai atveria ne tik dvasiškai turtingą autoriaus vidinį pasaulį, jo asmeninio gyvenimo dramas ir stebuklus. Per vieno žmogaus patirtį atsiveria sudėtinga XX amžiaus Lietuvos istorija, kurioje ryškiausia nata suskamba išgyvenimai Vorkutlage, kur prasidėjo Kostkaus-Kostkevičiaus tapybinis kelias, gimęs kaip atsvara slegiančiai lagerio realybei, kaip pabėgimas į geresnį, teisingesnį meno pasaulį. Grįžęs iš lagerio Kostkus-Kostkevičius kurį laiką netapė, bet 1980-aisiais vėl paėmė teptuką į rankas, kad paliudytų, ką lietuvių tauta išgyveno Vorkutos lageriuose. Kostkaus-Kostkevičiaus kūryba straipsnyje tyrinėjama iš kasdienybės istorijos (vok. Alltagsgeschischte) perspektyvos. Tyrime taikomi naratyvinis, formaliosios analizės, sakytinės istorijos ir mikroistorijos metodai. Tyrimo objektas – pavienis žmogus ir jo asmeninė patirtis, įkūnyta kūryboje. Analizuojant Kostkaus-Kostkevičiaus biografiją, jo paties rašytų prisiminimų rankraščius, paveikslus, archyvinę medžiagą, spaudos atgarsius, pokalbius su autoriaus vaikais Vorkutlago istorija pasakojama iš mikroistorijos perspektyvos. Aptariami ir neabejotinos istorinės vertės tapyboje glūdintys meniniai savitumai: unikalūs, lakūno patirties padiktuoti kompoziciniai sprendimai, specifinis koloritas, autorinių technikų panaudojimas. Raktažodžiai: Aleksandras Kostkus-Kostkevičius, Vorkutlagas, sovietmetis, karo aviacija, mikroistorija, tapyba.
ENThe article focuses on the experiences of a political prisoner, military pilot, aviation lieutenant, a representative of Naïve art Aleksandras Kostkaus-Kostkevičius (1912–1999) in Vorkutlag and his autobiographical creation related to the subject. Pictorial and written memories reveal both spiritually firm inner world and dramas intertwined with miracles in his personal life. The man’s experiences in Vorkutlag unfold a complex history of the 20th-century Lithuania. Kostkus-Kostkevičius’ creative path meant a counterbalance to the oppressive reality of the camp, an escape to a more fair world, the world of art. After returning from the camp, Kostkus-Kostkevičius was not engaged in painting for a while, but it was in 1980 that he took a paintbrush again. His pictures bear witness of what the Lithuanian nation had gone through in Vorkuta camps. Kostkus-Kostkevičius’ work is given a survey from a perspective of the history of an ordinary daily life. The research is based on a narrative account, methods of formal analysis, oral and micro-history, and is centred around an individual and personal experience through his work. By analysing Kostkus-Kostkevičius’ biography, manuscripts of his own memoirs, paintings, archival material, press excerpts, and talks with the author’s children, the story of Vorkutlag is told from a perspective of micro-history. Alongside, the article presents certain characteristics of artistic peculiarities of paintings which have an undoubted historical significance: unique compositional solutions linked to the pilot’s experience, a specific colouring, and the use of original techniques. Keywords: Aleksandras Kostkus-Kostkevičius, Vorkutlag, Soviet era, military aviation, microhistory, painting.