Darni žemės ūkio ir neurbanizuotų regionų plėtra

• LAEI leidinių archyvas: bibliografinis aprašas su nuoroda į visą tekstą

• Galnaitytė, Aistė
• Baležentis, Tomas
• Makutėnienė, Daiva
• Pilipavičius, Vytautas
• Dapkus, Rimantas
• Štreimikienė, Dalia
• Atkočiūnienė, Vilma
• Kiaušienė, Ilona
• Švagždienė, Biruta

LTTyrimo tikslas – išnagrinėti svarbiausias darnios žemės ūkio bei neurbanizuotų regionų plėtros problemas, atskleisti jų sąsajas ir, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir empirinių tyrimų rezultatais, pateikti apibendrinančias išvadas dėl darnios žemės ūkio bei neurbanizuotų regionų plėtros Lietuvoje. Pagrindiniai uždaviniai siekiant užsibrėžto tikslo: 1. Modeliuoti ir įvertinti darnaus ūkininkavimo plėtros galimybes Lietuvoje; 17 2. Atlikti energijos vartojimo, ŠESD emisijų intensyvumo ir ŠESD emisijų koeficientų kaitos tendencijų lyginamąją analizę Lietuvoje ir kitose ES šalyse narėse; 3. Nustatyti socialinio verslo plėtros perspektyvas darnios neurbanizuotų regionų plėtros kontekste; 4. Įvertinti ir palyginti sveikatos bei socialinių paslaugų infrastruktūros būklę pasirinktose Lietuvos neurbanizuotų ir miesto savivaldybėse, nustatyti sveikatos netolygumus neurbanizuotų ir miesto regionuose bei įvardinti jų pagrindines priežastis; 5. Nustatyti ryšius tarp ūkių atsparumo ir kaimo vietovių vystymosi darnumo Lietuvoje; 6. Sudaryti kaimo turizmo plėtros potencialo vertinimo metodiką; 7. Ištirti globalizacijos ir darnaus turizmo tarpusavio sąsajas, pateikti darnaus turizmo plėtros perspektyvas neurbanizuotų vietovių konkurencingumui stiprinti. Šioje studijoje remiamasi daugiafunkcinės kaimo plėtros ir daugiafunkcinio žemės ūkio paradigmomis (Treinys, 2002; Van Huylenbroeck, Durand, 2003a, 2003b). Minėtos teorinės prielaidos leidžia nagrinėti tradicinę ekonominę veiklą (žemės ūkį) ir jai alternatyvias veiklas neurbanizuotose vietovėse. Atsižvelgiant į darnaus vystymosi paradigmą, nagrinėjame ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius ekonominių veiklų neurbanizuotose vietovėse aspektus. Studijos pabaigoje pateiktos apibendrinančios išvados.Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos neurbanizuotų vietovių plėtros problematikai, tačiau atliekamas ir tarptautinis palyginimas. Tai leidžia įvertinti Lietuvos neurbanizuotų vietovių plėtros procesų dinamiką ir palyginti ją su situacija kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tyrime taikomi šie metodai: turinio analizė, kiekybinis modeliavimas ir statistinė analizė. Turinio analizė taikoma siekiant apibrėžti neurbanizuotų vietovių plėtros probleminius aspektus mokslinėje literatūroje, jų raišką strateginiuose dokumentuose ir identifikuoti tinkamą tyrimo instrumentarijų. Kiekybinis modeliavimas leidžia numatyti perspektyvias žemės ūkio (vienos iš svarbiausių ekonominių veiklų neurbanizuotose vietovėse) vystymosi kryptis ir jų pasekmes. Statistinė analizė leidžia apibūdinti ir palyginti ekonominių, socialinių ir gamtinės aplinkos reiškinių dėsningumus Lietuvoje. Statistinė analizė taip pat taikoma tarptautiniams palyginimams, kurie atspindi Lietuvoje vykstančių procesų situaciją tarptautiniame kontekste. Tyrime naudojami šie duomenų šaltiniai: 1) strateginiai dokumentai, skirti neurbanizuotų vietovių ir žemės ūkio plėtros klausimams; 2) statistiniai duomenys, apibūdinantys neurbanizuotų vietovių plėtros procesus; 3) kiekybinio modeliavimo rezultatai. Studija susideda iš septynių skyrių, kuriuose nuosekliai įgyvendinami minėti tyrimo uždaviniai. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Darnus ūkininkavimas; Ekologinis ūkininkavimas; Tausojantis ūkininkavimas; Darnaus ūkininkavimo plėtros modelis; Klimato kaita; Vartojimas; Socialinis verslas; Sveikatos apsaugos politika; Kaimo turizmas; Konkurencingumas; Sustainable farming; Organic farming; Sustainable farming development model; Climate change; Consumption; Social business; Health policy; Rural tourism; Competitiveness.

ENThe aim of this scientific study is to examine the main problems of sustainable development of agriculture and non-urbanized regions, to reveal their interrelations and, based on theoretical insights and empirical research results, to present summary conclusions on the sustainable development of agriculture and of nonurbanized regions in Lithuania. The main tasks for achieving the goal are the following: 1. To model and evaluate the possibilities of sustainable farming in Lithuania; 2. To carry out comparative assessment of trends in energy consumption, GHG emissions and GHG emission factors in Lithuania and other EU member states; 3. To determine the prospects for the development of a social business in the context of sustainable development of non-urbanized regions; 4. To evaluate and compare the state of health and social indicators in selected urban and rural municipal municipalities in Lithuania, to identify health inequalities in non-urbanized and urban regions and to identify their main causes; 5. To establish the relationship between the resilience of farms and the sustainable development of rural areas in Lithuania; 6. To draw up a theoretical model and appropriate methodology for assessing the potential of rural tourism development; 7. To study the interconnections between globalization and sustainable tourism, and to present sustainable tourism development prospects for strengthening the competitiveness of non-urbanized regions. The methodology of investigation is based on theoretical paradigm linking sustainable development with multi-functionality of agriculture and rural development. In non-urbanized areas, farming is one of the key activities. This study is based on multifunctional rural development and multifunctional agricultural paradigms.The aforementioned theoretical assumptions allow us to examine traditional economic activities (agriculture) and alternative activities in non-urbanized areas. Taking into account the paradigm of sustainable development, we are examining the economic, social and environmental aspects of economic activities in nonurbanized regions. The main attention is paid to the problems of sustainable development of Lithuanian nonurbanized regions, but an international comparison is also being made. This allows assessing the dynamics of the development processes of non-urbanized regions of Lithuania and comparing it with the situation in other European Union member states. The following scientific methods were applied in the study: content analysis, quantitative modelling and statistical analysis. The content analysis is used to define the problematic aspects of the development of nonurbanized regions in scientific literature, their expression in strategic documents, and to identify appropriate research tools. Quantitative modelling allows for prediction of the direction of development of agriculture (one of the most important economic activities in non-urbanized areas) and their consequences. Statistical analysis allows characterizing and comparing the regularities of economic, social and environmental phenomena in Lithuania. Statistical analysis also applies to international comparisons, which reflect the situation of Lithuania in the international context. The research uses the following data sources: 1) strategic documents for nonurbanized regions and agricultural development issues; 2) statistics describing the processes of the development of non-urbanized regions; 3) the results of quantitative simulation. Scientific study consists of seven chapters, which consistently implement the mentioned research objectives. [From the publication]