Rytų ir Vakarų mąstymo tradicijų dialogo paieškos ankstyvajame Honolulu komparalyvizmo sąjūdžio etape

LTTūkstantmečius gyvuojanti patarlė byloja: ex oriente lux (lot.; iš Rytų šviesa). „Nors ir gerai nepažįstama, Indija tūkstantmečiais egzistavo europiečių vaizduotėje kaip stebuklų šalis. Jos šlovė, kuri visada buvo susijusi ne tik su gamtos turtais, bet ypač su jos išmintimi, kuri traukė žmones tenai". Filosofai, kaip žmonės, kuriems rūpi tiesa, turėtų būti pasiruošę įsiklausyti į kiekvieną, kuris gali atnešti bent vieną kruopelę tiesos. Filosofinė atvirumo nuostata sako, kad kiekvienas gali papildyti tiesos vaizdą, praturtinti sukauptą išminties lobyną. Vadinasi, svarbu pažinti ne tik graikų, bet ir kitas alternatyvias Rytų tautų mąstymo tradicijas, įsiklausyti į jų išpuoselėtas ištarmes. Ilgą laiką Rytų mąstymo tradicijos buvo tarsi už Vakarų filosofijos ribų. Nors pirminis filosofijos vardas reiškė meilę išminčiai, vėliau Vakaruose šis terminas sumenkėjo iki siaurai suprastos racionalių apmąstymų sistemos. Dėl pakitusios prasmės gyvas žodis virto techniniu terminu, kuris jau neskatino būtinumo ieškoti tiesos kitaip nei su abstrakčiu ratio. Iš čia ir tas abejingumas kitoms mąstymo tradicijoms.

ENThe author considers the twentieth-century development of comparative studies. He describes how formerly isolated Eastern and Western thought traditions and cultures gradually come into dialog with each other. Extensive references are made to the materials taken from the early East-West Philosophers' Conferences at Honolulu that clarify the main tendencies of comparative research and revealing the evolution of Western attitude toward the East. The main intention of the article is to expose the character of Eastern thinking and the possibilities of developing a world philosophy by combining ideas of the Eastern and Western worlds. As a result, the author draws into discussion the ideas of such scholars as W. E. Hocking, Ch. A. Moore, H.P. Conger, J. Takakasu, P. T. Raju, M. Stepaniants in order to critically assess the perspectives of realizing different projects of a world philosophy. Al the same time, the broadening of the field of comparative studies, changes in conceptual attitudes and principles, and the gradual passage from divergent conceptions of Eastern and Western cultures to the search for common points. At the end of article a general statement is made to the effect that by delving into the world of philosophical ideas of non-European civilizations and coming to know the peculiar character of their thinking tradition we set ourselves free from ideological stereotypes and better understand our urgent problems.