Kauno Šv. Kryžiaus parapijos ribos, demografinė ir ekonominė situacija 1918-1940 m

LTTyrimas skirtas nagrinėti Kauno Šv. Kryžiaus parapijos ekonominę, demografinę situaciją tarpukario laikotarpiu. Šv. Kryžiaus parapija buvo didžiausia Kauno mieste ir apėmė Šančių, Karmelitų, Petrašiūnų bei Pažaislio rajonus. Parapijai priklausė šešios bažnyčios – Šv. Kryžiaus, Šv. Arkangelo Mykolo, Švč. Jėzaus širdies, Švč. Kryžiaus Išaukštinimo, Šv. Vincento Pauliečio ir Aušros Vartų. Darbe aptariama parapijos demografinė situacija – gimimų, mirčių ir santuokų statistika bei jos kaita, atskleidžianti pokyčius politinių ir ekonominių krizių kontekste. Taip pat analizuojami tautiniai konfliktai tarp lietuvių ir lenkų, ypač dėl kalbos per mišias, kurie pasiekė kulminaciją 1923 m., bet vėliau buvo suvaldyti. Demografiniu požiūriu parapija buvo gausi, oficialiais duomenimis, 1927 m. turėjo per 14 tūkstančių parapijiečių, nors tikrasis skaičius galėjo būti ir didesnis. Ekonominė situacija nagrinėjama analizuojant pajamų ir išlaidų rodiklius ir parapijai pateiktus skundus, kurie padeda atskleisti parapijos ekonominę padėtį. Nors parapija turėjo nemažai pajamų iš nuomų, aukų ir dotacijų, dažnai veikė turėdama biudžeto deficitą dėl remonto darbų ir kitų išlaidų. Reikšminiai žodžiai: parapija, Kaunas, Šv. Kryžiaus bažnyčia, karmelitai.

ENThe study focuses on examining the economic and demographic situation of the Kaunas Holy Cross Parish during the interwar period. The Holy Cross Parish was the largest in Kaunas and encompassed the districts of Šančiai, Karmelitai, Petrašiūnai, and Pažaislis. The parish included six churches: the church of the Holy Cross, the church of St. Michael the Archangel, the church of the Sacred Heart of Jesus, the church of the Exaltation of the Holy Cross, the church of St. Vincent de Paul, and the church of the Gate of Dawn. The study discusses the demographic situation of the parish: birth, death, and marriage statistics and their fluctuations – revealing changes in the context of political and economic crises. The analysis also includes national conflicts between Lithuanians and Poles, particularly over the language of the Mass, which peaked in 1923 but was later resolved. From a demographic perspective, the parish was large, with official data indicating over 14,000 parishioners in 1927, although the actual number may have been higher. The economic situation is examined through an analysis of income and expenditure indicators, along with complaints filed with the parish, which help shed light on its financial condition. Although the parish generated substantial income from rentals, donations, and grants, it often operated with a budget deficit due to repair work and other expenses. Keywords: Parish, Kaunas, The Holy Cross Church, Carmelites.

• Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843-1915). Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 178 p.
• Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918-1940 m.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 247 p.
• Kauno miestietės Daratos Nabienės votas Kaunakiemiui: Šv. Kryžiaus bažnyčios fundacija.. Kauno istorijos metraštis 2019, 17, 23-36.
• Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a.. Kauno istorijos metraštis 2008, 9, 89-106.
• Krikščionybės Lietuvoje istorija.. Vilnius : Aidai, 2006. 595 p.
• Zarasų parapijos istorija.. Kaunas : Spalvų kraitė, 2012. 448 p.