Counting in action: on early Baltic computational practices and their possible Near Eastern influence

LTŠiame straipsnyje teigiama, kad Pietryčių Baltijos regione ankstyvosios komputacinės praktikos atsirado kaip skaičiavimas veiksme, gestikuliuojant su įvairių formų ir dydžių molinėmis figūrėlėmis, ir galbūt buvo paveiktos Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų. Siekiant pagrįsti šią hipotezę, keliamas skaičiavimo veiksme ontologinių pagrindų klausimas ir analizuojami relevantiški archeologinai duomenys. Tai atskleidžia, kad hilomorfistinė ontologija įpareigoja redukuoti skaičiavimą į intelektui priklausantį imanentinį gebėjimą, todėl tampa iššūkiu. Priešingai šiai redukcijai, siūloma reliacionistinė ontologija, kuri leidžia teigti, kad, nepaisant santykio dalyvių formuojamų apribojimų ar prieštaravimų, skaičiavimas taip pat iškyla veiksme – per techninę gestikuliaciją su daiktais. Remiantis šia reliacionistine perspektyva, Pietryčių Baltijos regiono molinių figūrėlių skaičiavimo paskirtis grindžiama analogijomis su Artimųjų Rytų skaičiavimo materialiais token’ais, sudarant dvikūgių, įgaubtų, diskų, miniatiūrinių indų, sferų, įrankių ir įvairių figūrėlių tipologiją. Tokį pagrindimą sutvirtina svarbus Nevieriškės įtvirtintoje gyvenvietėje aptiktas dvikūgių figūrėlių atvejis, kuris suteikia tiesioginį įrodymą apie figūrėlių potencialų skaičiavimo pobūdį. Be to, jei Pietryčių Baltijos regione molinės figūrėlės iš tiesų buvo naudojamos kaip skaičiavimo įrankiai, paveikti Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų, tai remia svarstymą, kad Artimųjų Rytų skaičiavimo prototechnologijos galėjo plisti už jų ištakų geografinių ribų. Reikšminiai žodžiai: reliacionistinė ontologija, skaičiavimas veiksme, baltiškosios molinės figūrėlės, Artimųjų Rytų skaičiavimo tokenai, skaičiuokliai.

ENThis paper proposes that early Baltic computational practices emerged in action, through gesticulation with clay figurines of various shapes and sizes, and were possibly influenced by the Near Eastern token traditions. To substantiate this hypothesis, the phenomenon of counting in action is examined through considerations of ontological grounds and analysis of relevant archaeological evidence. This reveals that a hylomorphic ontology poses challenges to understanding the phenomenon of counting, as it requires reducing counting to an immanent faculty arising within intelligence. In contrast to this reduction, a relationalistic ontology is suggested, proposing that, despite limitations or contradictions imposed by the participants in the relationship, counting emerges in action through technical gesticulations with things. Building on this relationalistic perspective, the computational nature of Baltic clay figurines is inferred from analogies with Near Eastern material counting tokens, resulting in a typology that includes biconoids, concaves, discs, miniature vessels, spheres, tools, and miscellaneous items. This inference is supported by the important case of biconoid figurines from the Nevieriškės fortified settlement, which serve as direct evidence of their potential computational nature. Additionally, if Baltic clay figurines were indeed used as counting tools influenced by Near Eastern token traditions, this supports the claim that Near Eastern computational prototechnologies could have spread beyond their geographical origins. Keywords: relational ontology, counting in action, Baltic clay figurines, Near Eastern tokens, counting tools.

• Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione 1100-400 cal BC. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 398 p.
• Lietuvių kalbos istorija. T. 3, Senųjų raštų kalba.. Vilnius : Mokslas, 1988. 296 p.