Christianity and the search for the national style: Lithuanian church art in 1918-40
LTStraipsnyje aptariamas tautinio stiliaus ieškojimas krikščionybės akiratyje, analizuojama Lietuvos bažnytinio meno raida 1918–1940 metais. Katalikybė tapo lietuvių tautinės tapatybės dalimi XIX a. pabaigoje, kilus nacionaliniam sąjūdžiui. XX a. pradžioje pirmųjų lietuvių dailės parodų metu viena svarbiausių jos raiškos sričių buvo bažnytinis menas. Iškilo būtinybė kurti nacionalinį bažnytinio meno stilių. Nepriklausomybės metais propaguota nacionalizmo ideologija buvo susijusi su katalikybe, pabrėžiant jos nacionalinį aspektą. Krikščionybės temos buvo siejamos su nacionaliniais klausimais. Menas tapo viena tautinės savimonės ir pamaldumo ugdymo formų. Bažnyčių altorius, pasižyminčius lietuviška ikonografija, sukūrė Petras Kalpokas, Jonas Mackevičius ir jo mokiniai, kurie sekė klasikiniais šio žanro pavyzdžiais. Bažnytinio meno stiliaus klausimas tapo aktualus 4 deš., kai daugiau dailininkų pradėjo kurti šio žanro kūrinius. Pokyčiai bažnytinio meno raidoje siejosi su bendrais kultūros modernizavimo uždaviniais. Nacionalinio stiliaus problemos sprendimas ilgą laiką apsiribojo savita ikonografijos ir dekoratyvinių motyvų interpretacija. Dekoratyvūs bažnytinio meno kūriniai (Bernardo Bučo, Sofijos Pacevičienės) sulaukė palankių atsiliepimų, tačiau autoriai nepelnė didesnio pripažinimo. Jaunesnės kartos menininkai (Juozas Mikėnas, Liudvikas Strolis, Stasys Ušinskas, Liudas Truikys) sąmoningai įsipareigojo kurti nacionalinio stiliaus kūrinius, įgyvendindami modernaus bažnytinio meno projektus.
