Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčios altoriai. Idėja ir įgyvendinimas
LTNors pagrindinės Vilniaus Šv. Jono bažnyčios erdvės dekoras buvo sudarkytas per XIX a. pertvarkymus ir tai apsunkina jo programos tyrimą, akivaizdu, kad ši yra ne tik viena įdomesnių XVII–XVIII a. bažnyčių dekoro programų Lietuvoje, bet išsiskiria ir Europos kontekste. Centriniame altoriuje stovinčios septynios monumentalios skulptūros vaizduoja septynis įvairiais amžiais gyvenusius šventuosius Jonus, pristatančius Dangiškosios Bažnyčios sandarą. Joje garbingą vietą užima du šventieji jėzuitai – kankinys ir išpažinėjas. Šoniniuose altoriuose buvo dar bent šešiolika šventųjų Jonų figūrų. Išgriovus šiuos altorius, skulptūros pastatytos prie bažnyčios piliorių. Po 1737 m. gaisro bažnyčia buvo ištapyta Bažnyčios patronų šventųjų Jono Krikštytojo ir Jono Evangelisto gyvenimo scenomis, per pavaizduotus šventuosius Jonus - Bažnyčios tėvus, atsiskyrėlius, vienuolijų įkūrėjus, vyskupus ir kankinius – dekore buvo aprėpta visa tuometė Bažnyčios istorija. Tai bene išsamiausias XVIII a. Europos dailėje šventųjų Jonų sąvadas. Galima spėti, kad šventųjų Jonų atvaizdai turėjo atstovauti ar pristatyti Visuotinės Bažnyčios sandarą, jos istoriją ir liturginį laiką. Senasis Vilniaus bažnyčios globėjas – Jonas Krikštytojas – apsuptas visų laikų, tautų ir pašaukimo šventaisiais jo bendravardžiais tarsi liudija šventumo dovanos gausą. Galima spėti, kad dekoras turėjo parodyti visus laikus, tautas ir visus žmones pasiekiančią Dievo teikiamą šventumo dovaną.Reikšminiai žodžiai: Hagiografija; Ikonografija; Kultūra.
ENEven though the decoration of the main space in Vilnius St.John the Baptist (Šv. Jono Krikštytojo) Church was disfigured during XIX c. refurbishments and it complicates the study of its program, it is obvious that this is one of the more interesting XVII–XVIII c. church decoration programs in Lithuania as well as in the European context. Seven monumental figures erected in the central altar depict seven saint Johns, who lived at different times, presenting the structure of the Heavenly Church. Within this structure, two holy Jesuits – a martyr and a confessor – occupy a venerable place. Side altars used to host figures of at least sixteen more saint Johns. After these altars were demolished, sculptures were relocated by the Church pillars. After 1737 fire, the Church was painted with scenes from lives of Church patrons’ – saint John the Baptist and John the Evangelist; by depicting saint Johns – Church fathers, recluses, founders of monastery orders, bishops, and martyrs – decoration spanned the entire history of the Church. It is one of the most comprehensive corpuses of saint Johns in XVIII c. European art. One can guess that depictions of saint Johns had to represent or introduce structure of the Universal Church, its history, and liturgical time. The old patron of Vilnius church – John the Baptist – surrounded by namesake saints of all times, nations, and callings, seemingly, testifies the wealth of the gift of holiness. One can guess that decoration had to demonstrate God’s gift of holiness reaching all times, nations, and all people.
