Kalbinės nuostatos viešosios kalbos atžvilgiu

LTPastaruoju metu kyla vis daugiau diskusijų a pie viešumoje vartojamą sakytinę ir rašytinę kalbą. Visuomenėje svarstoma, ar žiniasklaidos, literatūros kūrinių, spektaklių, kino filmų kalbai svarbiausiu kriterijumi turėtų tapti taisyklingumas, ar stilingumas ir vaizdingumas. Lietuvoje viešoji kalba daugiausia tirta taisyklingumo aspektu. Sociolingvistiniuose tyrimuose apie viešąją kalbą diskutuojama beveik vien tik su žymiais visuomenės veikėjais, tačiau ką apie viešumoje vartojamą kalbą mano kiti kalbos vartotojai, didesnių mokslinių darbų iki šiol nėra. Taigi šiame straipsnyje siekiama nustatyti vertybines kalbos vartotojų nuostatas dėl kalbos vartojimo viešojoje erdvėje. Norint įgyvendinti šį tikslą, anketinės apklausos metodu apklausti 163 įvairaus amžiaus respondentai. Straipsnyje aptariama, kokia kalba, apklausos dalyvių nuomone, turėtų kalbėti laidų vedėjai, kiti žymūs visuomenės veikėjai, kokia kalba turėtų būti vartojama įvairiuose leidiniuose, spektakliuose, kino filmuose, internete. Taip pat analizuojamas respondentų požiūris į tarmiškos kalbos vartojimą viešumoje, viešosios kalbos kontrolę, be to, trumpai apžvelgiama ir apklausos dalyvių kalbinė kompetencija. [Iš leidinio]

ENDiscussions about language used in media, literature , theatre and cinema are nowadays widely spread. Moreover, in areas such as public speaking the question arises whether the aspect of grammatical correctness or the aspect of figurativeness is more important. However, there are few studies on sociolinguistic research that focuses on public speaking. In one of the studies only famous people were asked to give their opinion about the language used in Lithuanian public sector. Thus, the aim of this work is to explore common language users’ attitudes to public speaking. For the aim to be achieved 163 respondents of different age groups were asked to fill in a questionnaire. The respondents had to share their opinion taking into consideration the following aspects: 1) language of the spoken media – TV and radio; 2) language of the written media – newspapers, magazines, Internet; 3) language of literature, theatre, cinema; 4) language employed in internet comments; 5) language used by famous people; 6) dialect use in public sector; 7) writing names of companies in foreign languages; 8) supervision of public speaking. Respondents’ language competence is also shortly discussed in this study. [From the publication]