Regulation in the Baltic societies and the theory of post-socialist transformation

LTPosocialistinės transformacijos turi daug prieštaringų bruožų, kuriuos padeda atskleisti institucionalizmo ir reguliavimo teorijos. Viena vertus, transformacijos procesas iš valstybės valdomos socialistinės visuomenės į demokratinę laisvos rinkos visuomenę nebuvo ilgas. Todėl daugelis procesų vyko labai greitai. Pokyčių spartą atspindėjo rinkos infrastruktūros ir demokratinės politinės sistemos sukūrimas. Kita vertus, daugybėje socialinių sričių (pvz., socialinės apsaugos sistemoje) iki šiol nesutariama dėl reguliavimo tikslų ir poreikio. Pati rinka tapo teorine ir ideologine koncepcija. Valstybinio reguliavimo poreikis koordinuoti ekonomiką, veikiant rinkos mechanizmui, yra ginčytinas dalykas. Straipsnyje aptariama institucinės sistemos reguliavimo teorija, reguliavimo poveikis ir reikšmė. Reguliavimo teorijos apima įvairias sritis – ekonominę, socialinę, kultūrinę. Pagrindiniai reguliavimo teorijoje analizuojami laukai – verslo ir konkurencijos santykiai, finansai ir kredito įstaigos, darbo santykiai ir socialinės apsaugos sistema, pilietinė visuomenė ir tarptautinių institucijų tinklai. Darbe analizuojama, kokios yra pagrindinės reguliavimo teorijos, jose susiformavusios sąvokos ir ką atskleidžia regulistų diskusijos? Reguliavimo teorijos nagrinėja ekonominę tikrovę, kapitalo kaupimo būdus ir valstybės vaidmenį reguliuojant procesus. Aptarus skirtingus reguliavimo modelius, glaustai apžvelgiami reguliavimo metodai Baltijos šalyse.