Totalitarizmas ir inteligentija

LTStraipsnio pradžioje apibūdinamas sovietinis totalitarizmas kaip tiesioginė prievarta, ne įstatymais paremta valdymo sistema, kurioje dominavo dvi konkuruojančios institucijos – Kompartijos politinis biuras ir slaptosios tarnybos. Tokia sistema destruktyviai veikė individo ir visuomenės santykius. Per 1940/1941 metų okupaciją represijas patyrė visų pasaulėlių, o ypatingai tautiškosios ir katalikiškosios pakraipos Lietuvos inteligentai. Buvo įkalinami, ištremiami, žudomi iškilūs profesoriai, kunigai, žurnalistai, rašytojai. Dalis kairiosios pakraipos inteligentų padėjo įtvirtinti okupacinį režimą, jiems buvo sudaromos palankios kūrybinės sąlygos. Dalies inteligentijos palankumas totalitaristinei santvarkai yra sudėtinga problema. Visose kultūros srityse Lietuvoje buvo įvesta griežta ideologinė kontrolė, literatūroje ir mene buvo draudžiamos kai kurios temos ir stiliai. Švietimo ir aukštojo mokslo sistema turėjo paklusti iš Maskvos einantiems potvarkiams, besąlygiškai laikytis materialistinės pasaulėžiūros, kurios sudėtinė dalis buvo ateizmas. Ideologinį spaudimą labiausiai patyrė humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai. Išnyko turtinės kliūtys jaunumui siekti aukštojo išsilavinimo, bet atsirado politiniai ir ideologiniai barjerai. Mokslas ir kultūra turėjo visuomenėje aukštą prestižą, iš dalies todėl, kad buvo labai ribotos privačios iniciatyvos galimybės. Laikui bėgant režimas švelnėjo, kultūriniame gyvenime plėtėsi sritys, kuriose ideologinis spaudimas buvo, palyginti, silpnas, buvo įmanoma laisva kūryba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Totalitarizmas; Inteligentai; Prisitaikymas; Prievarta; Totalitarism; Intellectuals; Adoptation; Constraint.

ENThe beginning of the article characterises soviet totalitarianism as direct compulsion, the system of ruling that is not based on laws in which two competing institutions dominated – the Politburo of the Communist Party and secret services. This system had a destructive effect on the relations between an individual and society. During the occupation of 1940/1941 Lithuanian intellectuals of a national and Catholic tendency were subject to repressions. Eminent professors, priests, journalists, writers were imprisoned, deported and killed. A part of the intellectuals of a left tendency helped establish the occupation regime, favourable creative conditions were created for them. Favour of some part of intellectuals to the totalitarian system was a complicated problem. In all spheres of culture strict ideological control was introduced, some themes and styles were prohibited in literature and art. The system of education and higher education had to obey the ordinances that came from Moscow, unconditionally adhere to materialistic world outlook whose constituent part was atheism. Representatives of the humanities and social sciences experienced ideological pressure. Property obstacles for the youth to seek higher education disappeared, but political and ideological barriers appeared. Science and culture had a high prestige in society, partly because possibilities for private initiative were very limited. With the passing of time the regime became milder, spheres in which ideological pressure was comparatively weak expanded in cultural life, and free creative work was possible.