Kaimo pradinės mokyklos pirmokų sveikata ir protinis darbingumas

LTTyrimas atliktas 1997-1998 m.m. Pasvalio rajono Mikoliškio pradinėje mokykloje I klasėje. Jame dalyvavo 14 pirmokų. Vaikų fizinis išsivystymas nustatytas remiantis bendra Lietuvoje priimta metodika, pasinaudojant standartinėmis lentelėmis, kurias pateikė J. Tutkuvienė (1995), sveikatos būklė vertinta pagal apylinkės medicinos darbuotojų atliktus tyrimus, protinis darbingumas buvo nustatytas pagal modifikuotą V. An- fimovo figūrinį testą. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad I sveikatos grupės moksleivių buvo 42,9%, II sveikatos grupės - 57,1%. Harmoningo fizinio išsivystymo (HAN) vaikų buvo 85,7%, nedarnaus fizinio išsivystymo (NHA) buvo 14,2%. Tirdami moksleivių protinį darbingumą atlikome 2800 tyrimų. Nustatyta, kad vidutinis protinio darbo intensyvumas buvo 70,4 ± 0,6 ženklai, darbo tikslumas - 1,25 ± 0,4 klaidų 100 ženklų ir darbo produktyvumas siekė 6,06 ± 0,06. Moksleivių protinio darbo tikslumas ir produktyvumas nesikeitė per visus ketvirčius lyginant ketvirčių protinio darbo tikslumą tarpusavyje (p >0,005). Analizuodami dienos ir savaitės, berniukų ir mergaičių protinį darbingumą, nustatėme, kad yra pagrindo teigti, jog I klasėje nesusiformuoja stabilus savaitės ir dienos protinio darbingumo stereotipas. Kompleksinė tyrimo rezultatų analizė rodo, kad egzistuoja ryšys tarp atskirų eksperimente atliktų tyrimų rodiklių: moksleivių sveikatos, fizinio išsivystymo, savijautos, dienos režimo bei protinio darbingumo. Lyginant tiriamosios klasės ir kitų mokyklų bendraamžių sveikatą, protinį darbingumą pastebėta, kad keturių periodų ugdymo sistema buvo palankesnė vaikų psichofizinei veiklai.