LTNepakankamas kalbos išsivystymas gana dažnas reiškinys pradinėse klasėse. Tai yra viena svarbių mokinių atsilikimo priežasčių. Mokiniai, kurių nepakankamai išsivysčiusi kalba, sunkiau mokosi skaityti ir rašyti, nerišliai dėsto mintis, jaučiasi nesaugūs klasėje. Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti, kurių mokinių nepakankamai išsivysčiusi kalba, ir specialiais būdais koreguoti bei skatinti jų kalbos plėtotę. Darbo tikslas – paanalizuoti ryšį tarp sakytinės kalbos neišsivystymo ir rašymo sutrikimo. Norint įvertinti visas kalbos sritis, kad būtų galima kuo kryptingiau planuoti ir įgyvendinti korekcinio poveikio priemones, buvo atliktas 15 mokinių kalbos tyrimas. Buvo tiriami 10 Jonavos pradinės mokyklos ir 5 Jonavos vaikų reabilitacinio centro-mokyklos antrokai, pasižymintys neišsivysčiusią kalba. Tiriamųjų antraklasių kalba turi specifinių ypatumų visose kalbos sferose. Tyrimas atskleidė, kad mokinių foneminė klausa nevisavertė, nepakankami garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai. Mokinių kalbos neišsivystymas atsispindi visuose kalbos komponentuose: neišlavėjusi foneminė klausa ir nepakankami garsinės analizės įgūdžiai, skurdus žodynas, menkos žinios apie žodžių darybą neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara. Sakytinės kalbos neišsivystymas lemia žymius rašymo sutrikimus. Mokinių rašymo sunkumai pasireiškia įvairiomis fonetinėmis ir nefonetinėmis klaidomis, kurių itin gausu. Sakytinės kalbos trūkumų šalinimas yra svarbiausia rašymo sunkumų įveikimo sąlyga.