LTAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, artilerijos pajėgumai dėl ribotų finansinių išteklių buvo kuriami labai palengva. Kurį laiką disponavome tik motorizuotuosiuose bei mechanizuotuosiuose pėstininkų batalionuose naudojamais sunkiaisiais 120 mm kalibro ir lengvaisiais 60 mm kalibro minosvaidžiais. Vėliau (2000–2002 m.) sukurtas ir, padedant Danijai, apginkluotas artilerijos batalionas, kuriam 2004 m. suteiktas Generolo Romualdo Giedraičio vardas (R. Giedraitis buvo vienas 1794 m. sukilimo organizatorių bei lietuviškų karinių dalinių kūrėjų Napoleono Bonaparto vadovaujamoje Prancūzijos kariuomenėje 1812 m.). Artilerijos batalionas buvo ginkluotas 105 mm kalibro haubicomis M-50 (M-101). 2014 m. susiklosčius itin sudėtingai saugumo situacijai ir padidėjus krašto apsaugos finansavimui, neatidėliojant buvo įvertinti turimi artilerijos sistemų įsigijimo pasiūlymai, peržiūrėti planai ir dėtos visos pastangos, kad Lietuvos kariuomenės manevriniai vienetai efektyvią paramą artilerijos ugnimi turėtų kaip galima greičiau. Sprendimas Lietuvos kariuomenei nupirkti savaeigių haubicų PzH 2000 iš esmės sustiprino Lietuvos kariuomenę.2017 m. Didžiojo Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ sudėtyje buvo įkurtas antrasis Lietuvos kariuomenės artilerijos batalionas (suteiktas Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas), kuriam iš Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono buvo perduotos velkamosios 105 mm kalibro haubicos M-50 su visa įranga. Nepaisant to, jog Lietuvos kariuomenė šiuo metu turi du artilerijos batalionus ir kovinė ugnies galia yra ženkliai padidėjusi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumų vystymas išliko priklausomas tiek nuo kintančios saugumo situacijos regione, tiek nuo krašto apsaugos sistemai skiriamų asignavimų. Atsižvelgiant į naujausių karinių konfliktų patirtį, Lietuvos kariuomenės karinės doktrinos koncepciją bei siekiant tinkamai plėtoti Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumus, netiesioginės ugnies paramos sistemos vystymas turėtų būti orientuotas ne tik į vikšrinės ar ratinės savaeigės artilerijos sistemų įsigijimus, bet ir į Lietuvos kariuomenės pajėgumų papildymą savaeigės raketinės artilerijos sistemomis, skaitmeninėmis vadovavimo ir valdymo sistemomis, tolimojo nuotolio žvalgybos priemonėmis, įvairaus tipo amunicija, atnaujintais logistikos, evakuacijos bei remonto pajėgumais. [p. 84-85].