Liberali ar mišri demokratija? Piliečių grupių demokratijos sampratos Lietuvoje

LTPiliečių pasitenkinimas demokratija ir politinis pritarimas yra svarbūs užtikrinant demokratijos stabilumą ir ilgaamžiškumą šalyje. Piliečių demokratijos sampratos formuoja lūkesčius demokratijos atžvilgiu ir gali turėti poveikį demokratijos rėmimui šalyje. Straipsnio tikslas – nustatyti kokios demokratijos sampratos būdingos Lietuvos piliečiams ir kokie veiksniai turi poveikį piliečių demokratijos sampratoms Lietuvoje. Atlikus Europos socialinės apklausos (2022) duomenų latentinę klasių analizę, buvo išskirtos keturios skirtingos demokratijos sampratų konfigūracijos (liberali, mišri, socialinė populistinė, minimali). Piliečių demokratijos sampratų konfigūracijos statistiškai reikšmingai susijusios su amžiumi, išsilavinimu, pajamomis, emancipacinėmis vertybėmis, tarpasmeniniu pasitikėjimu, religingumu ir domėjimusi politika. RAKTAŽODŽIAI: piliečių demokratijos samprata, liberali demokratija, tiesioginė demo kratija, socialinė demokratija, populistinė demokratija.

ENCitizens’ satisfaction with democracy and political approval are essential for ensuring the stability and longevity of democracy in a country. The configurations of citizens’ conceptions of democracy shape their expectations and can impact support for democracy. This paper aims to identify which conceptions of democracy are shared by Lithuanian citizens and what factors influence their conceptions. A latent class analysis of the data (European Social Survey, Lithuania 2022) identified four different configurations of democratic conceptions (liberal, mixed, social populist, and minimal). The configurations of citizens’ conceptions of democracy are statistically significantly related to age, education, income, emancipator values, interpersonal trust, religiosity, and interest in politics. KEYWORDS: citizens’ conceptions of democracy, liberal democracy, direct democracy, social democracy, populist democracy.