Lytiškumo ugdymo reikšmė lytinio tapatumo formavimuisi ir lytinei elgsenai
LTugdymo reikšmę lytinio tapatumo formavimuisi ir lytinei elgsenai. Buvo pravesti 2 grupiniai (focus group) interviu, kuriuose dalyvavo 7 Šiaulių miesto „N“ gimnazijos ir 9 Šiaulių miesto „N“ mokyklos ugdytiniai bei 10 pusiau struktūruotų interviu su sekso paslaugas teikiančiomis moterimis. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant kokybinę turinio analizę. Tiek paaugliai, tiek sekso paslaugas teikiančios moterys iš esmės neskiria lytiškumo ir seksualumo sąvokų, pateisina ankstyvus lytinius santykius, stokoja sąmoningos motyvacijos išvengti ankstyvų atsitiktinių lytinių santykių. Pateiktas lytiškumo ugdymo hipotetinis modelis. Paaugliai yra motyvuoti dalyvauti lytiškumo ugdymo programas įgyvendinant popamokinėje ir individualioje veikloje. Jų manymu, mokykloje aukštesniųjų klasių mokiniams turi būti įvestas atskiras mokomasis dalykas lytiškumo ugdymui, o pradinių klasių mokiniams - integruotas į visus mokomuosius dalykus. Hipotetiniame modelyje akcentuojamas aktualios lytinio švietimo temos, susijusios su reprodukcine sveikata. Paaugliai nepasitiki tėvų teikiama informacija lytiškumo klausimais, todėl mokykla, siekdama intensyvesnės partnerystės su šeima ugdant vaikų lytiškumą, turėtų organizuoti tėvų švietimą ir suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie tai, kaip bendrauti su vaikais įvairiomis lytiškumo temomis.
ENThe article introduces the attitudes of teenagers and women providing sexual services towards the importance of sex education and building up sexual identity and behaviour. The research was carried out by using the method of focus groups and semi standardized interview with the aim to reveal the importance of sex education in shaping sexual identity and behaviour. In 2 focus groups interviews were held with 7 students from Šiauliai "N" gymnasium and 9 students from Šiauliai "N" high school; 10 semi-structural interviews were taken from women providing sexual services. The statistical data was processed by using qualitative content analysis. Empirical part of the research investigates sexual tendencies of teenagers, prevalence of early sexual relations, motives, consequences, understanding of sexuality and the ways of sex education in secondary schools forming socializing and decision making skills. The most important empirical conclusions drawn are as follows: both teenagers and women providing sexual services do not discriminate between the concepts of sexuality and sex; they justify early sexual relations and lack of conscious motivation to avoid them. Women providing sexual services have never had a conversation on sexual subjects.Teenagers do not trust parents' information on issues of sex, therefore, schools aiming at intensive partnership with families in sex education of children, should organize education of parents and provide them with pedagogical and psychological knowledge on how to deal with children on various topics of sex. Teenagers are motivated to take part in sex education programmes, even if they are organized as extra-curricular and individual activities. They suggest having a separate subject on sex education in senior high school, while for primary school pupils the subject should be integrated in all subjects. The hypothetical model emphasizes relevant topics of sex education relating to reproduction health. Women providing sexual services have negative attitudes towards sex education in school: in their opinion, it would stimulate risky sexual behaviour which is harmful to health.
