Pokyliai Vilniuje XX a. pradžioje

LTVilniuje XX a. pradžioje, ypač po 1905 m. liberalizavus visuomenės gyvenimą, smarkiai padaugėjus į miestietišką gyvenimo būdą įtrauktų gyventojų, formavosi moderni laisvalaikio infrastruktūra, radosi naujos laisvo laiko praleidimo formos. Teatrų spektakliai ir varjtė pasirodymai, simfoninės ar kamerinės muzikos koncertai, dailės ir taikomojo meno parodos, cirko ir žvėrių pasirodymai, kino filmai ir viešosios paskaitos, bibliotekos ir arbatinė au prenumeruojamais laikraščiais, arklių lenktynės ir sporto varžybos ar sportas kaip individualus laiko leidimas, įvairių klubų ir draugijų rengiami vakarai su kultūrine programa ir šokiais po jų, specialūs nemokami vakarai nepasiturintiems miestiečiams su paskaitomis, dainomis ir eilėraščių skaitymu - kiekvienas vilnietis galėjo rinktis pagal poreikius ir savo kišenę. Svarbu tai, kas kai kurios laisvalaikio formos buvo kur kas demokratikesnės, prieinamesnės nepasiturintiems miestiečiams. Anšlaginiai buvo ne tik kino filmai, bet ir viešosios paskaitos net mokslinėmis temomis, teatrų statomi lengvesnio, paprastesnio turinio spektakliai ne tokio išpuoselėto skonio žiūrovams. [...] Antai jau XIX a. pabaigoje Vilniuje Tototrių gatvės nuosavame name gyvenęs buvęs ilgametis valstybės tarnautojas Artūras Dolinskis, dviejų vedybinio amžiaus sulaukusių dukrų tėvas, kartkartėmis regdavo pokylius, į kuriuos susirinkdavo ir per šimtas svečių, šokio ritmu sukdavosi keliasdešimt porų. Tokie šokių vakarai neretai būdavo teminiai: kostiuminiai, kai svečiai turėjo vilkėti įvairius teminius kostiumus, gėlių puotoje damos galvas puošė gėlėmis, o baltoji puota įpareigojo damas vilkėti baltas sukneles. Net ir tokie privatūs pokyliai neretai būdavo rengiami dėl labdaros, o juose surinktos lėšos skiriamos paremti įvairioms institucijoms, kurios užsiėmė socialine globa. [p. 180-181].