Gothic period music in the court of the Lithuanian Grand Duchy

LTViduramžių muzika ir jos kultūra buvo sutelkta Vilniaus žemutinėje pilyje ir Trakuose. Trūksta istorinių šaltinių apie senąsias muzikos tradicijas LDK rūmuose. Straipsnyje aptariami bendri LDK muzikinio gyvenimo bruožai. Talentingi muzikantai lydėjo didikus į užsienyje, kur susipažindavo su muzikos tradicijomis. Vakarų Europos ir slavų šalių muzikinės tradicijos turėjo įtakos LDK politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui. Pagoniški lietuvių liaudies muzikiniai elementai gyvavo greta įvežtinių. Chronologinės rūmų muzikos kultūros ribos prasideda XIII a. Deja, istorinių įrašų apie to meto Lietuvos muzikinę kultūrą nėra. Lenkų istorikas Janas Długoszas suteikia informacijos apie muzikinį gyvenimą Gedimino valdymo laikotarpiu. Tuo metu kartu su amatininkais į Lietuvą atvyko ir muzikantų. Populiarūs instrumentai buvo dambreliai, ūkas arba ūžynė bei molinukai. Šių instrumentų fragmentų buvo rasta kasinėjant Vilniaus Žemutinę pilį. Sudėtingų muzikos instrumentų buvo nedaug. Jogailos valdymo laikotarpiu Vilniuje buvo įsteigtas ansamblis, kuriame buvo muzikuojama pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais. Muzikantų buvo kviečiama iš kitų šalių, jų kaita rūmuose buvo įprastas reiškinys. XV a. pabaigoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro sūnaus Kazimiero dvare buvo įkurta kapela, sudaryta iš šešių ar septynių muzikantų, kurie atliko ceremoninę muziką. Tuo metu dvaro muzikiniame gyvenime atsirado naujų instrumentų – liutnia, arfa, vargonai. Karališkuose rūmuose muzika įsiliejo į oficialias ir privačias laisvalaikio pramogas.