Mano literatūrinės kartos (XX a. 7 deš.) egzistencinė patirtis: autentiška ir iš antrųjų rankų

LTAutorius šitoje esė svarsto egzistencinius potyrius savo literatūrinės karjeros pradžioje. Aptariami ankstyvieji prisiminimai iš vaikystės, o taip pat svarbesnės vertybinės (laisvės, autentiškumo) nuostatos vidurinėje ir aukštojoje mokykloje. Išryškinama socialinių, politinių ir psichologinių veiksnių įtaka asmenybės tapsmui sovietmečio Lietuvoje. Apibūdinami inžinerinių studijų ypatumai. Aptariama humanitarinio ir trechnokratinių studijų kryžkelė, kurioje 1960-1965 metais atsidūrė autorius kaip pradedantis prozininkas. Akcentuojama neakademinių filosofijos studijų reikšmė literatūroje. Komentuojama ortodoksinė marksistinė fenomenologijos, egzistencializmo ir psichoanalizės kritika. Autentiškos moralinės nuostatos ir netiesiogiai („iš antrų rankų“), tai yra, iš egzistencializmo autorių veikalų arba per marksistinę jų kritiką išsiaiškinta mąstymo ir jausmų egzistencija. Pristatomi konkretūs egzistencinių situacijų pavyzdžiai iš autoriaus ankstyvųjų novelių. Naujas egzistencinės prozos etapas: asmeniška gilesne egzistencine patirtimi ir perskaitytais egzistencializmo filosofų (Camus, Sartreb) veikalais motyvuotas romanas Akmenys (1972). Esminiai žodžiai: egzistencija, laisvė, autentiška patirtis, estetinė pajauta, sovietmečio Lietuvos proza.

ENThis paper discusses the existential experiences of the Lithuanian prose writer and literary scholar Vytautas Martinkus at the beginning of his literary career. Early memories from childhood are represented, as well as more important values (freedom, authenticity) in secondary and high school. The influence of social, political and psychological factors on the development of personality in Soviet-era Lithuania is highlighted. Features of engineering studies are described. The intersection of humanitarian and technocratic studies is discussed, where the author found himself as a beginning prose writer in 1960-1965. The importance of non-academic philosophy studies is emphasized. The orthodox Marxist criticism of phenomenology, existentialism and psychoanalysis is commented on. Authentic moral attitudes are also indirectly („second-hand“), that is, the existence of thinking and feelings found out from the works of the authors of existentialism or through their Marxist criticism. Concrete examples of existential situations from the authors early short stories are presented. A new stage of existential prose: the novel Akmenys (1972) motivated by personal deeper existential experience and the works of existentialist philosophers (Camus, Sartre). Keywords: existence, freedom, authentic experience, aesthetic sense, Lithuanian prose of the Soviet era.