Gavėnios – Velykų laikotarpio papročiai ir muzikinis folkloras

LTUžgavėnių vakare Lietuvoje, o atskirose vietovėse ir Pelenų dieną įvyksta simbolinė Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią laimi Kanapinis. Šiedu personažai simbolizuoja mėsėdį ir gavėnią – septynių savaičių pasninko ir susilaikymo periodą prieš Velykas. Kaip ir Velykos, Gavėnia neturi stabilios datos. Ji prasideda pirmąja diena po Užgavėnių, kuri vadinama Pelenų diena. Gavėnia ženklina pavasario pradžią. Mitologai labai įvairiai interpretuoja minėto laikotarpio semantiką. Šiame straipsnyje, remiantis pasakotojų liudijimais, aptariami Gavėnios laikotarpio papročiai. Kaip ir per Adventą, bažnyčia skelbė pasninką ir draudė pasilinksminimus, tačiau santūraus pobūdžio Gavėnios dainų bei žaidimų nedrausdavo. Gavėnia turi savitų bruožų. Bene svarbiausias savitumas yra Gavėno, Kanapinio, Silkiaus personažas, kuris būdavo vežiojamas po kaimus pačioje Užgavėnių pabaigoje ir simbolizavo Gavėnią, o apeiga žymėjo jos pradžią. Gavėnios dainos pasižymi savita tematika. Gavėnios baladės dažniausiai dainuojamos vienbalsiu būdu, nors pastaruoju metu pasitaiko ir homofoniniu stiliumi dainuojamų melodijų. Jos dažniausiai dainuojamos pasikartojančios ritminės formulės. Nors Gavėnia buvo pasninko ir susilaikymo nuo linksmybių laikas, pateikėjai pažymi, kad jos metu kaip ir per Adventą būdavo žaidžiami žaidimai. Didįjį ketvirtadienį bažnyčioje nutilus varpams ir vargonams, jų funkciją pakeisdavo būgnas, kurį mušti leisdavo ir vaikams. Straipsnio pabaigoje pateikiami Gavėnios baladžių, dainų ir giesmių pavyzdžiai.