LTTyrinėjama Lietuvos lenkų elito tautinė tapatybė XX a. amžiuje, bandoma apibrėžti problemos kontūrus. Straipsnyje pasakojama lenkų ir lenkiškumo istorija buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) žemėse nuo XIX a., Lenkijos visuomenės pasidalijimas į senųjų lenkų, krajovcų ir nacionalistinę kryptis. Gausiai cituojama temos istoriografija. Nagrinėjamos „Lietuvos lenko“, „Lenko Lietuvoje“ ir „Lietuvio istorine prasme“ sąvokos. Pasakojimas atvedamas iki XXI a. pradžios, nurodomos trejopos lenkų veikėjų pažiūros į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. ir teigiama, kad tokio tipo tyrimai privalo būti tęsiami. Nagrinėjant vietinių lenkų elito elgesį ir perspektyvas teigiama, kad lenkai turėtų stengtis ir tapti lojalia Lietuvos valstybei lenkakalbe visuomenės grupe, tada požiūris į juos imtų keistis ir jie nebūtų traktuojami tik kaip „lenkų imperializmo ir polonizacijos įrankis“. Apibendrinant tvirtinama, kad lenkų politinio elito tautinės tapatybės XX a. analizė išlieka aktuali ne tik visuomeniniu-kultūriniu ar teisiniu aspektu, bet ir kaip dviejų tautų istorinės atminties elementas. Tokio tipo tyrimai gali suteikti naują požiūrį į abipusio poveikio įtaką daugiakultūrinėse visuomenėse, istorinės savimonės įtaką politinėms nuostatoms ir „padėtų spręsti Lietuvos lenkų etninei grupei dabar kylančias problemas“.